Antrasis pasaulio mokslininkų perspėjimas žmonijai

Š. m. lapkričio 13 d. pasaulio mokslininkai paskelbė antrąjį perspėjimą žmonijai dėl gilėjančios ekologinės krizės. Tekstą pasirašė 15364 nepriklausomi mokslininkai iš 184 skirtingų šalių. Straipsnio autoriai ir nuoroda į originalą (anglų kalba) pateikti žemiau.
Publikuojame pilną straipsnio vertimą, tikėdamiesi, kad jis paskatins diskusijas apie tolimesnį mūsų visuomenės ir valstybės kelią.
Bet kokie netikslumai tekste turi būti laikomi vertimo klaidomis, už kurias atsakingi esame tik mes, Žali.LT vertėjai.


William J. Ripple, Christopher Wolf, Thomas M. Newsome, Mauro Galetti, Mohammed Alamgir, Eileen Crist, Mahmoud I. Mahmoud, William F. Laurance; World Scientists’ Warning to Humanity: A Second Notice, BioScience, Volume 67, Issue 12, 1 December 2017, Pages 1026–1028, https://doi.org/10.1093/biosci/bix125

Prieš 25 metus Susirūpinusių mokslininkų sąjunga (angl. Union of Concerned Scientists) ir daugiau nei 1700 nepriklausomų mokslininkų, įskaitant daugumą gyvų Nobelio laureatų mokslų srityje, pasirašė 1992 metų „Pasaulio mokslininkų perspėjimą žmonijai“. Šie susirūpinę profesionalai kvietė žmoniją sustabdyti aplinkos naikinimą ir perspėjo, kad „reikalingas didelis pokytis mūsų rūpinimesi Žeme ir gyvybe, kad būtų išvengta milžiniškos žmonių kančios“. Savo manifeste jie parodė, kad žmonės keliavo susidūrimo su gamtos pasauliu kursu. Jie išreiškė susirūpinimą dabartine, artėjančia ir galima žala Žemės planetai, įskaitant ozono išeikvojimą, gėlo vandens prieinamumą, jūrų gyvybė išeikvojimą, vandenynų mirties zonas, miškų praradimą, biologinės įvairovės naikinimą, klimato kaitą ir besitęsianti žmonių populiacijos augimą. Jie skelbė, kad pamatiniai pokyčiai buvo skubiai reikalingi, siekiant išvengti padarinių, kuriuos sukeltų mūsų dabartinis kursas.

1992 metų deklaracijos autoriai nerimavo, kad žmonija naudoja Žemės ekologines sistemas už jų galimybės palaikyti gyvybės tinklą ribų. Jie nupasakojo, kaip greitai mes artėjame prie daugelio ribų to, ką biosfera gali toleruoti nepatirdama reikšmingos ir negrįžtamos žalos. Mokslininkai reikalavo, kad mes stabilizuotume žmonių populiaciją, nurodydami, kaip dideli mūsų skaičiai – išaugę dar 2 milijardais žmonių nuo 1992 metų, 35 proc. padidėjimas – daro spaudimą Žemei, kuris gali pergalėti kitas pastangas įgyvendinti tvarią ateitį (Crist et al. 2017). Jie maldavo, kad mes sumažintume šiltnamio dujų (angl. greenhouse gas, GHG) išmetimą ir palaipsniui atsisakytume iškastinio kuro, sumažintume miškų naikinimą ir apgręžtume žlungančios biologinės įvairovės trajektoriją.

25 metų jų kvietimo jubiliejaus progą, mes žvelgiame į jų perspėjimą ir vertiname žmonių atsaką, nagrinėdami turimus duomenis ilguoju laikotarpiu. Nuo 1992, neįskaitant stratosferinio ozono sluoksnio stabilizavimo, apskritai žmonija nesugebėjo pasiekti pakankamos pažangos sprendžiant šias numatytas aplinkos problemas ir, blogiausiai, daugelis jų sparčiai blogėja. Ypatingai nerimą kelia dabartinė trajektorijai galimai katastrofinės klimato kaitos link augant šiltnamio dujų kiekiui dėl iškastinio kuro deginimo (Hansen et al. 2013), miškų naikinimo (Keenan et al. 2015) ir agrikultūrinės gamybos – ypač dėl rujojančių gyvulių, auginamų mėsos vartojimui (Ripple et al. 2014). Dar daugiau, mes sukėlėme masinį išnykimą, šeštąjį per pastaruosius 540 milijonus metų, kurio metu daugelis dabartinių gyvybės formų gali būti sunaikintos arba bent pasmerktos išnykimui iki šio amžiaus pabaigos.

1 pav. Aplinkos problemų, minėtų 1992 metų mokslininkų perspėjime žmonijai, kitimas laike.

1 pav. Aplinkos problemų, minėtų 1992 metų mokslininkų perspėjime žmonijai, kitimas laike. Metai prieš ir po 1992 metų mokslininkų perspėjimo pažymėti atitinkamai pilka ir juoda linijomis. (a) skiltis rodo halogeninių dujų, kurios ardo stratosferinį ozoną, emisiją su prielaida, kad pastovi natūrali emisija lygi 0,11 Mt CFC-11 ekvivalentui per metus. (c) skiltyje matoma, kad jūrų žvejybos laimikis mažėjo nuo 10 dešimtmečio vidurio, nors tuo pačiu metu žvejybos mastai didėjo. Stuburinių gausos indeksas (f) skiltyje pateiktas atsižvelgus į taksonominius ir geografinius skirtumus, tačiau apima pakankamai mažai duomenų iš besivystančių šalių, kuriose atliekama mažiausiai tyrimų; tarp 1970 ir 2012 metų, stuburinių kiekis sumažėjo 58 proc., gėlo vandens, jūrų ir sausumo populiacijomis atitinkamai sumažėjus 81, 36 ir 35 proc. (h) skiltyje pavaizduotas 5 metų vidurkis. (i) skiltyje rujojantys gyvuliai apima prijaukintus galvijus, avis, ožkas ir buivolus. Atkreiptina, jog y ašys neprasideda ties nuliu, o interpretuojant duomenis svarbu panagrinėti duomenų rėžius. Procentinis pokytis nuo 1992 metų kiekvienoje skiltyje pateikiamiems kintamiesiems lygus: (a) –68,1%; (b) –26,1%; (c) –6,4%; (d) +75,3%; (e) –2.8%; (f) –28,9%; (g) +62,1%; (h) +167,6%; ir (i) žmonių: +35,5%, rujojančių gyvulių: +20,5%.

Žmonijai dabar teikiamas antrasis perspėjimas, kurį iliustruoja šios nerimą keliančios tendencijos (1 pav.). Nesuvaldydami savo didelio, bet geografiškai ir demografiškai netolygaus materialinio vartojimo ir nematydami nuolatinio greito populiacijos augimo kaip pagrindinio ekologinių ir socialinių grėsmių variklio, mes aukojam savo ateitį (Crist et al. 2017). Nesugebėdama pakankamai riboti populiacijos augimo, peržvelgti augimu grįstos ekonomikos vaidmens, sumažinti šiltnamio dujų, skatinti atsinaujinančios energijos, saugoti arealų, atstatyti ekologinių sistemų, riboti taršos, sustabdyti gyvūnų rūšių nykimo ir riboti svetimų invazinių rūšių, žmonija nesiima skubių žingsnių, reikalingų apsaugoti pavojuje atsidūrusią mūsų biosferą.

Kadangi daugelis politinių lyderių reaguoja į spaudimą, mokslininkai, medijose įtakingi žmonės bei paprasti piliečiai turi reikalauti, kad jų vyriausybės imtųsi neatidėliotinų veiksmų kaip moralinio imperatyvo dabartinėms ir būsimoms žmonių ir kitų gyvybės formų kartoms. Augančiomis organizuotomis paprastų žmonių pastangomis įsitvirtinę prieštaravimai gali būti įveikti ir politiniai lyderiai priversti pasielgti teisingai. Taip pat laikas peržiūrėti ir pakeisti mūsų individualius įpročius, įskaitant mūsų pačių reprodukcinį ribojimą (geriausia, daugiausiai iki pakaitinio lygio) ir drastiškai sumažinti vienam gyventojui tenkantį iškastinio kuro, mėsos ir kitų resursų vartojimą.

Staigus ozoną eikvojančių medžiagų mažėjimas pasauliniu mastu rodo, kad mes galime pasiekti teigiamų pokyčių, kai veikiama ryžtingai. Mes taip pat padarėme pažangą sumažindami visišką skurdą ir badą (www.worldbank.org). Prie reikšmingos pažangos (kuri kol kas neatsispindi pasauliniuose duomenyse 1 pav.) galima paminėti spartų gimstamumo mažėjimą daugelyje regionų, kurį galima sieti su investicijomis į mergaičių ir moterų švietimą (www.un.org/esa/population), daug žadantį miškų nykimo greičio mažėjimą kai kuriuose regionuose bei spartų atsinaujinančios energijos sektoriaus augimą. Nuo 1992 metų mes daug ko išmokome, bet pažanga įgyvendinant skubiai reikalingus pokyčius aplinkos politikoje, žmonių elgesyje bei pasaulinėje nelygybėje dar toli gražu nėra pakankama.

Tvarūs pokyčiai vyksta įvairiausiais būdais, tačiau visi jie reikalauja pilietinės visuomenės spaudimo ir įrodymais grįstos advokatūros, politinės lyderystės ir gero politinių instrumentų, rinkų ir kitų priemonių supratimo. Tarp įvairių veiksmingų žingsnių, kurių gali imtis žmonija, siekdama perėjimo į tvarumą, galima paminėti šiuos (žingsniai nepateikiami svarbos ar skubos tvarka): a) prioritetizuoti gerai finansuojamų ir gerai tvarkomų rezervatų, jungiančių didelę dalį sausumos, jūrų, gėlo vandens ir oro arealų, įgyvendinimą; b) išlaikyti gamtos ekologines sistemas stabdant miškų, pievų ir kitų natūralių arealų perdirbimą; c) atstatant vietines augalų bendrijas dideliu mastu; d) atstatyti laukinius regionus su vietinėmis rūšimis, ypač pagrindiniais plėšrūnais, atkuriant ekologiniu procesus ir dinamikas; e) parengti ir priimti pakankamus politinius įrankius, padedančius įveikti rūšių nykimą, brakonieriavimo krizę bei saugumų rūšių išnaudojimą ir prekybą; f) mažinti maisto atliekas švietimo ir geresnės infrastruktūros pagalba; h) skatinti mitybos pokyčius daugiausiai augalinio maisto link; h) toliau mažinti gimstamumą užtikrinant, kad moterys ir vyrai turi priėjimą prie švietimo ir savanoriškų šeimos planavimo paslaugų, ypač kur tokių resursų vis dar trūksta; i) skatinti vaikų švietimą gamtoje, taip pat bendrą visuomenės įsitraukimą į mėgavimąsi gamta; j) atsisakyti finansinių investicijų ir pirkimų skatinant teigiamus aplinkos pokyčius; k) kuriant ir skatinant naujas ekologines technologijas ir masiškai diegti atsinaujinančius energijos šaltinius, tuo pačiu metu atsisakant subsidijų energijos gamybai iš iškastinio kuro; l) perkurti mūsų ekonomiką mažinant turtinę nelygybę ir užtikrinant, kad kainos, mokesčiai ir skatinimo sistemos atsižvelgia į tikrąją kainą, kurią vartojimo įpročiai turi mūsų aplinkai; ir m) apibrėžiant moksliškai pagrįstą, tvarų žmonių populiacijos dydį ilguoju laikotarpiu, tuo pačiu metu skatinant šalis ir lyderius remti šį gyvybiškai svarbų tikslą.

Kad išvengtume plataus masto kančios ir katastrofinio biologinės įvairovės praradimo, žmonija privalo praktikuoti aplinkos atžvilgiu labiau tvarias alternatyvas negu esamos. Šiuos reikalavimus pasaulio mokslininkai aiškiai išsakė prieš 25 metus, tačiau didžiąja dauguma atžvilgiu, mes į jų perspėjimą neatsižvelgėme. Greitai bus per vėlų pakeisti kursą nuo mūsų nesėkmingo kelio. Laikas senka. Turime atpažinti – savo kasdieniame gyvenime ir savo valdžios institucijose, – kad Žemė, su visa jos gyvybe, yra vieninteliai mūsų namai.