Jau trečius metus Susivienijimo Žali.LT ir „EKO redakcijos“ savanoriai vertino kokias šiukšles poilsiautojai išmeta bendruosiuose, vyrų ir moterų bei nudistų Smiltynės paplūdimiuose. Kaip ir kasmet rasta intriguojančių šiukšlių – prezervatyvų pakuočių ar vyriškų trumpikių, tačiau didžiausią nerimą kelia įspūdingi servetėlių ir nuorūkų kiekiai. „Būtina pripažinti, kad lyginant su 2012 m., poilsiaujantys pajūryje vis mažiau teršia aplinką ryškiai matomomis šiukšlėmis. Tačiau daugelis jų greičiausiai net nepagalvoja, kad vienkartinė drėgna servetėlė, ar nuorūka gali padaryti žymiai daugiau žalos aplinkai, ypač Baltijos jūrai“, – sako Susivienijimo Žali.LT narys Martynas Norbutas. Pasak M. Norbuto, paliekamos šiukšlės iš esmės parodo pliažuose besilankančiųjų elgesio, bei mitybos įpročius. Pavyzdžiui vyrų paplūdimy rasta alaus butelių ir saldumynų pakuočių, tiesa saldainių ir šokolado batonėlių pakuočių nemažai išmesta ir moterų paplūdimyje. „Būtina pažymėti, kad moterų paplūdimiai vieni švariausių, nors juose, kaip ir kitur, gausu vienkartinių servetėlių. Čia beveik nėra nuorūkų; tiesa būtent šiame paplūdimyje rasta ir prezervatyvų pakuočių. Visiškai kitaip atrodo bendrosios erdvės, kur mėtosi alaus, sidro buteliai, šokolado, bulvių traškučių, sausainių, ledų pakuotės“, – sako Susivienijimo Žali.LT narys. Bendruose paplūdimiuose beveik prie kiekvieno krūmo galima rasti vienkartinių servetėlių, tiek popierinių, tiek drėgnų. Tai leidžia daryti išvadą, kad šie krūmai tampa tualetu vaikams ir greičiausiai kai kuriems suaugusiems. „Greičiausiai daugelis poilsiautojų mano, kad lietus sunaikins vienkartines servetėles, o smėlis užpustys nuorūkas. Iš dalies tai tiesa, kai kalbama apie popierines servetėles, nors jos irgi irdamos veikia aplinką. Tačiau drėgnosios servetėlės irdamos išskiria chemines medžiagas, o patekusios į vandenį tampa pavojingos žuvims“, – sako Martynas Norbutas. Ne mažesnė problema – cigarečių nuorūkos. Šimtus jų galima rasti bendrajame paplūdimyje, kiek mažiau vyrų ir nudistų paplūdimiuose. „Cigarečių nuorūkos aplinkoje gali išbūti nesuirusios ilgą laiką. Jose gausu toksinių medžiagų, o patekusios į vandenį šios medžiagos išsiskiria į aplinką ir naikina viską kas gyva“, – primena M. Norbutas. Susivienijimo Žali.LT...

Šiandien Susivienijimas Žali.LT atviru laišku kreipėsi į didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus, kviesdamas juos būti atsakingesniems ir plėtoti Sąžiningos prekybos (Fair Trade) ženklu pažymėtų prekių pasiūlą. Ši iniciatyva gimė atlikus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad kaina, kurią prekybos centrai ir vaisių tiekėjai moka už šviežius atogrąžų vaisius, nepadengia tikrųjų jų gavybos kaštų. Dėl to kenčia besivystančių šalių ūkininkai ir darbuotojai, kurie dirba nežmogiškomis sąlygomis. „Pačios pigiausios produkcijos paieškos, nesidomint iš kur atkeliauja produkcija ir kokiomis sąlygomis ji auginama besivystančiose šalyse, dažnai veda prie darbo teisės nepaisymo, trukdymo burtis į profesines sąjungas, atsisakymo įdarbinti moteris, draugiškų aplinkai gamybos praktikų taikymo drastiško mažėjimo. Jau nekalbant apie vis didėjantį neatsakingą pesticidų naudojimą, kurie jau užteršė nemažų teritorijų geriamąjį vandenį“, – rašoma Susivienijimo Žali.LT rašte. Anot projekto „Make Fruit Fair!“ vadovės Darijos Skvarnavičiūtės, didieji mažmeninės prekybos centrai turi galių keisti situaciją. „Lietuvos prekybos centruose nei su žiburiu nerasite vaisių, kurie pažymėti Sąžiningos prekybos ženklu. Tokių nėra. O būtent Sąžiningos prekybos sistema užtikrina, kad vaisių gamintojai gauna sąžiningą atlygį už savo darbą. Toks atlygis mažina skurdą ir leidžia vietos gyventojų vaikams mokytis bei užtikrinti jų ir tėvų tinkamą medicininę priežiūrą“, – sako Darija Skvarnavičiūtė. Pasak Susivienijimo Žali.LT nario Martyno Norbuto, akivaizdu, kad Lietuvos prekybos centrai nėra pajėgūs iš esmės keisti situaciją besivystančiose šalyse, bet jie gali padėti plėtoti Sąžininga prekyba užsiimančius ūkius. Tokia parama būtų reikšmingas postūmis ir kitoms plantacijoms persitvarkyti. „Pokyčius galima užtikrinti įvedant Sąžiningos prekybos produktus į rinką, taip pat vystant aktyvų visuomenės švietimą ir informavimą. Be abejonės daugelis pirkėjų ir toliau rinksis pigesnį vaisių ar kitą produktą, nepaisant to, kad jis galbūt aplaistytas kažkieno krauju. To pamatyti žvengiant į vaisių neįmanoma. Tačiau prekybos centrai gali informuoti apie alternatyvas – taip pat jas tiekti, kad tam tikra pirkėjų grupė galėtų rinktis“, – sako M. Norbutas. Susivienijimo Žali.LT laišką...

At 27th of July the final Erasmus+ „At home with nature“ conference was organized. The topic of this conference was based on eco-building and eco-gardeni ( especially community gardening).  Beside the five experts who presented, 20 people took part in the program. Elemér Szentpétery, Chairman of our organisation opened the program who presented the project, its aims, the implemented programs and its results. The representatives of  Lithuanian and Turkish partners joined the conference via skype. They presented their achievements and implemented programs. There were two professionals presenting of eco-building methods: Miklós Buzás spoke about traditional Hungarian adobe houses and how these buildings could be saved; Gabriella Révész, represented Hungarian Straw building Association, presented good practices of strawbale houses from Hungary. In the second part of the program the focus was on community gardening.  Béla Gyulavári presented some examples from rural areas about how the people use this method.  at the end of the program Elemér Szentpétery discussed with 3 gardeners about how they can manage community gardening in a big city, what its effects on the urban people, and they spoke about also methods they use. Finally most of the people from the audience joind the...

Building and constructions using natural materials is one of the way to reduce the ecological footprint at the same time creating the favorable conditions for human health. The Erasmus+  project “At home with nature” aimed to revive and try to promote people to use old traditional building methods. This is also the way to know better culture, past and traditions. Natural materials are very important in educational process for formation the understanding about connection between Nature and Human also impact on each another. Activities of ecological gardening nowadays are presented as opportunity not only to grow own food, but also as a way to unite with the aim to reach common community and civilian goals. The fostering of community garden teaches people about responsibility, cooperation and also it gives knowledge about the growing process and to understand the quality of food. At the same time the garden becomes as a part of community, which unite people of different age and this situation forms positive conditions for self-education when increasing the level of the communication, searching and sharing information skills also exchanging experience. Erasmus+ Strategic Partnerships adult education project “At home with nature” project idea was inspired by observing the situation about increasing needs of educators to have the simple and clear educational material which could be helpful to educate the environmental skills of adults (especially low skilled). Please find below the result of project partners careful work – practical guide for adult non-formal environmental education: Lithuanian version – Book LT English version (not edited) –  Book EN Hungarian version – Turkish version – Book...

Sunerimę dėl pavojingu vandens telkiniu virtusio buvusio smėlio karjero, vadinamo ,,Zujūnų tvenkiniu“, Susivienijimo Žali.LT aktyvistai kartu su Justiniškių bendruomene liepos 21 d. 17 val. rengia akciją „Stop abejingumui“. Akcija vyks Vilniaus raj. Zujūnų seniūnijos Antežerių kaime, Žalioji g. 22, šalia mažiausiai dvi jaunas gyvybes nusinešusio klampaus pavojingai gilėjančio vandens telkinio. Akciją paskatino prieš du metus tvenkinyje žuvusio berniuko mamos pagalbos šauksmas. Ja siekiama atkreipti gyventojų ir vietos valdžios dėmesį ir paraginti imtis veiksmų užkertant kelią nelaimėms ateityje. „Šioje istorijoje labiausiai glumina valdžios ir verslo atstovų abejingumas užsidirbus iš gamtos išteklių, pasekmes palikti visuomenei. Vandens prisipildęs smėlio karjeras masina žmones atsigaivinti vasaros karščių metu. Kad jis itin pavojingas, staiga gilėjantis, nesaugiu dugnu, su gausybe sūkurių, abejotinos higienos būklės – niekam tai nerūpi. Tad nelaimės čia kartojasi. Blogiausia, kad net po jų, nei tvorų, nei įspėjamųjų ženklų, nei gelbėjimo komandų neatsirado“, – piktinasi Susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė. Anot jos, valdžios atstovai prabilo, kad seniai baigtą eksploatuoti karjerą planuojama užpilti iki 2022 m. ir jo vietoje suformuoti sklypus, bet tai ne priežastis nieko nedaryti dabar. „Oficialiai – tai net ne vandens telkinys, o buvęs smėlio karjeras. Kodėl žiūrima pro pirštus net neįspėjus žmonių? Laukiama kol skaudi nelaimė vėl pasikartos? Kai vietos valdžia nereaguoja, nors, anot vietinių, skendimo atvejai dažni, ir net vaikus palaidojusių motinų ašaros neįpareigoja jų veikti, imamės iniciatyvos mes. Vieno žuvusiųjų berniukų mamos paprašyti siekiame įspėti žmones apie telkinyje tykančius pavojus, pastatydami atitinkamus ženklus. Kartu norime priversti valdžią dirbti – imantis skubių priemonių, kad nelaimių ateityje būtų išvengta“, – pažymi žalioji aktyvistė. Vienos iš šios akcijos iniciatorių Svelanos Bukinos siekis, padėti kitoms šeimoms išvengti jos šeimą palietusių nelaimių. „Bėda ta, kad nei mano vaiko mirtis, nei po metų nutikusi kita nelaimė, nei dar kelios mirtys netapo rimtu signalu veikti. O juk priemonių nesiimant...

Erasmus+ strateginės partnerystės suaugusiųjų švietimo projekto „Namuose su gamta“ sukurti trumpi filmukai, kuriuose pristatomos praktinės stovyklos, patirtimi dalinasi šių stovyklų dalyviai ir ekostatybų ir ekodaržų ekspertai. Lietuvoje kurtus filmukus galite rasti čia: ir čia: Apie ekodaržus žiūrėkite čia:...

During the implementation of Erasmus+ strategic partnership for adult education project “At home with nature” OLTU HALK EGITIMI MERKEZI MUDURLUGU organization from Turkey have created two practical videos about eco-building and eco-gardening. In addition, one video was created in order to present to wider audience the ideas which was shared during the conference at the university. The first video (eco-gardening): Second video (eco-building): Third video (conference): And the last video – ecogardening after one year of...

Penktadienį, liepos 22 d., Užupio meno inkubatoriuje (Užupio g. 2, Vilnius) neabejingi aplinkos išsaugojimui įvairių organizacijų atstovai iš Vengrijos, Turkijos, Danijos ir Lietuvos rengia diskusiją „Namuose su gamta: išgirsti, suprasti, veikti“. Renginio metu bus pravertos Hobito namelio durys – pristatytas Erasmus+ programos remto projekto metu išleistas unikalus praktinis suaugusiųjų neformalaus aplinkosauginio švietimo vadovas, kuriame detaliai apibūdinti ekostatybų ir ekodaržų metodai. Renginyje pranešimus skaitys ekspertai ir draugiškų aplinkai statybų praktikai. „Praktiniame leidinyje naudingos informacijos ras kiekvienas norintis įgyti naujų įgūdžių ir imtis veiklos naudojant įdomiausius ekostatybų ir ekodaržų metodus iš Vengrijos, Turkijos ir Lietuvos. Juos taikyti gali tiek pavieniai žmonės, tiek su jaunimu ar suaugusiais dirbantys neformalaus švietimo atstovai, kurie pasitelkę knygą, gali ugdyti įvairias besimokančiųjų kompetencijas ir suvokimą kas yra aplinkosauga, kokį poveikį žmogus daro gamtai, kas yra darnus gyvenimo būdas ir veikla“, – sako Susivienijimo Žali.LT projekto „Namuose su gamta“ vadovė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė. Pasak jos, renginyje pranešimus skaitys ir savo įspūdžiais dalinsis molinio, taip pat plaušmolio namo statytojai. Ne mažiau svarbu, kad čia bus galima išvysti Turkijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje sukurtus trumpus filmukus, kuriuose atskleidžiamos skirtingos praktinėse stovyklose dalyvavusių dalyvių ir ekspertų įžvalgos bei patirtis. „Akivaizdu, kad norint pasiekti pokyčių – būtina ieškoti alternatyvių būdų kalbėti apie aplinkosaugą. Vienas jų – praktiniai užsiėmimai, kurie įtraukia visus, net menkus socialinius įgūdžius turinčius žmones. Tuomet ekostatybos tampa puikia komandinio darbo, gamtos ir technologijų pažinimo mokykla, tuo tarpu ekodaržai skatina bendruomeniškumą ir bendradarbiavimą“, – sako Susivienijimo Žali.LT sueigos narys Martynas Norbutas. Diskusijoje taip pat dalyvaus ir kviestiniai svečiai iš užsienio. Pranešimą apie permakultūrą skaitys Danijos atstovas, taip pat atvyks nevyriausybinio sektoriaus aktyvistai iš Ukrainos ir Kroatijos.   RENGINIO PROGRAMA 9:00 – 9.30 Dalyvių atvykimas, registracija 9.30 – 10.00 Projekto „Namuose su gamta“ ir praktinių projekto veiklų pristatymas 10.00 – 10.30 Turkijos ir Vengrijos atstovų geroji patirtis...

Daugelyje šalių nusivylusių ir netikinčių, jog kiekvienas balsas yra svarbus – vis daugėja. Tai rodo ir vis mažėjantis rinkimuose dalyvaujančių žmonių skaičius. Jau nieko nestebina, kad atsisakymas atiduoti savo balsą grindžiamas paprastu teiginiu, jog vis tiek aš nieko negaliu pakeisti. Net ir atėjusieji dažnai balsuoja protestuodami prieš vieną ar kitą partiją, o ne dėl to, kad tam tikros partijos programa ar idėjos yra priimtinesnės. Tokius protesto balsavimus jau matėme ir Nyderlanduose dėl asociacijos sutarties su Ukraina, ir Austrijoje – prezidento rinkimuose, ir visiškai neseniai Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje nutiko kai kas neįtikėtino. Penktadienio rytą balsavusieji atsibudo jau kitoje realybėje, kuri iš esmės parodė, jog demokratija veikia, o žmonių balsas yra svarbus. Dar daugiau – rezultatai atskleidė, kokia yra svarbi klausimo, dėl kurio balsuojama, formuluotė. Juk referendume nebuvo klausiama, ar jums patinka viena ar kita partija, ar politikas. Buvo užduotas paprastas klausimas ir gautas aiškus tautos atsakymas, kuris suvoktas, visų nuostabai – tiesiogiai. Atsibusti iš gilaus miego niekada nebuvo lengva. O ypač, kai sapnuota pakankamai ilgai. Ilgai tikėta, kad demokratiją mes tik vaidiname. Tai nuolatos bando įteigti ir populistai – sakydami, kad reikia keisti viską iš esmės – sugriauti tam, kad vėl iš naujo pastatytum. Panašiomis nuotaikomis po „Brexit“ gyvena ir kai kurie šalių narių lyderiai, kurie siūlo grįžti prie pradžios ir rengti Europos Sąjungos referendumą dėl naujos Piliečių konstitucijos. Tačiau daug sunkiau pripažinti, kad demokratija veikia tiek, kiek jos kūrime dalyvaujame kiekvienas iš mūsų. Būtent nuo mūsų priklauso, kokios nuostatos taps norma, kokios idėjos ir darbai taps prioritetais. Panašu, kad tuo, jog demokratija yra tik žaidimas, tikėjo daugelis. Puikus pavyzdys – ir lietuvių bendruomenė Didžiojoje Britanijoje. Veltui bandyta prisibelsti į jų lyderių duris ir pakviesti įtraukti vietos žmones į agitaciją pasilikti Europos Sąjungoje. Tuo metu švenčių organizavimas jiems atrodė svarbesnis, o dabar – atrodo, visi...

Gegužės 27 d. Vilniuje, Pilaitėje jau penktus metus iš eilės sužaliuos Žali.LT bendruomenės daržas. 15 val. šalia kultūros centro Beepart Susivienijimo Žali.LT nariai kartu su Pilaitės bendruomene rengia baigiamąją talką. Jos metu laisvose lysvėse bus pasodinti sodinukai. Daržo talka šiemet ypatinga ne tik savo pirmąja rimta sukaktimi, bet ir kaimynų dienos minėjimu. Taip pat išsiplės ir šio daržo geografija: daržų ribos išplės į abi Pilaitės prospekto puses, taip pat renginyje dalyvaus svečias iš Danijos, šios šalies gamtinės žemdirbystės asociacijos atstovas Kurt Holm. Kaip teigė susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė, viena iš Pilaitės bendruomenės aktyvisčių, daržo įrengimo tikslas – skatinti ir plėsti bendruomeniškumo tradicijas bei vykdyti edukacinę programą vaikams. „Šiemet tradicinis daržų įkūrimas skirtas kaimynų dienos paminėjimui. Taip dar labiau siekiame sustiprinti bendruomeniškumo atmosferą, įjungiančią į edukacines veiklas didelius ir mažus bendruomenės narius. Kartu tai ir aplinkosaugos iniciatyva, skatinanti tausaus vartojimo tradicijas, siekiant sumažinti besaikio vartojimo įpročius ir maisto švaistymo problemas“, – teigia V. Vingrienė. Anot pašnekovės, kadangi daržas tvarkomas gamtinės žemdirbystės principu, šiemet renginį  aplankys ir Lietuvoje viešintis Danijos gamtinės žemdirbystės asociacijos atstovas Kurt Holm, ieškantis kontaktų su Lietuvos giminingomis organizacijomis. „Bendruomenės nariai galės ne tik susipažinti ir savo žinias pagilinti gamtinės žemdirbystės tema, bet ir išgirsti minčių apie šiaurinės kaimynės bendruomeniškumo tradicijas. Kartu šventės metu Žali.LT pristatys Erasmus+ projekto „Namuose su gamta“ rezultatus“, – teigia pašnekovė. Susivienijimo Žali.LT koordinatorius Linas Kranauskas kviečia bendruomenės narius atsinešti po savo išauginto augalo arba bent geros nuotaikos daigelį ir jį pasodinti į bendrą kaimyniškos bendruomenės daržą. Nuo 17 val. visi renginio dalyviai kviečiami Kaimynų dieną pratęsti šalia žaliąsias tradicijas puoselėjančios kavinės Seasons Nidos g. 1., kurios kieme taip pat bus įrengta mini bendruomenės daržo lysvė, su pagrindinius žaliųjų kokteilių komponentus produkuojančių augalų (braškių, pomidoro, salotų ir kitų) pavyzdžiais. Po talkos kaimynai kviečiami draugiškai pabendrauti pasidalinti idėjomis,...

2016 m. kovą Lietuva ir susivienijimas „Žali.LT“ prisijungė prie visoje Europoje vykdomos kampanijos „Make Fruit Fair!“ („Padarykime vaisius sąžiningais!“). Ją vykdo penkiolika organizacijų-partnerių iš ES šalių, taip pat keturios Pietų šalių organizacijos, o nuo 2016 m. prisijungė ir aštuonios naujų valstybių organizacijos (Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Lietuvos). Pirmasis mūsų atliktas svarbus darbas – studija, kuria apžvelgiamos vaisių Lietuvoje prekybos, importo tendencijos, sąžiningos prekybos vaisių pasiūla. STUDIJOJE APŽVELGIAMA: Atogrąžų vaisiai Lietuvoje: importo šaltiniai, kiekiai ir jų kaita nuo 2005 m.; vartojimas, bananų kaina ir jos kitimas; nesąžiningos prekybos praktikos vaisius tiekiančiose šalyse; pagrindiniai pardavėjai ir „Fair trade“ sertifikuotų atogrąžų vaisių pasiūla; kiti su darniu vystymusi ir kokybės standartais susiję vaisių ženklinimo sertifikatai; „Fair trade“ įtaka darniam vystymuisi ir perspektyvos Lietuvoje; Vartotojų polinkiai: „sąžininga prekyba“. Visą studiją ir jos išvadas galima rasti čia – Studija. Tyrimo santrauką galima rasti čia –...

Erasmus + „SMILE“ Projekto dirbtuvės Makedonijoje Susivienijimo Žali.LT įgyvendinamo Erasmus+ programos mokyklinio ugdymo strateginės partnerystės projekto SMILE “dviratis” jau įsibėgėjo. Balandžio 7-12 d. mokytojos Renata ir Margarita drauge su projekto vadove Rima, dalyvavo mokymuose- “dirbtuvėse” Makedonijoje, kur nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Italijos, Graikijos, Makedonijos ir Lietuvos dalinosi patirtimi ir idėjomis naujiems “SMILE” anglų kalbos neformaliojo mokymo metodams kurti. Lankėsi ir smagiai dalyvavo veiklose su pradinės Johan Hajnrih Pestaloci mokyklos mokiniais. Buvo išmėginamos partnerių iš Italijos 2014 m. sukurtos “English Kitchen” mokomųjų modulių veiklos- užduotys, taip pat, bendrai visų sukurtas naujas modulis su smagiomis užduotimis. Pernai prasidėjusio projekto tikslas – per du metus parengti naują anglų kalbos mokymo priemonę pradinėms mokykloms, pagrįstą neformalaus užsienio kalbos mokymo principais ir aplinkos puoselėjimo idėjomis. Daugiau nuotraukų ir informacijos apie dirbtuves https://www.facebook.com/progresyvus/photos/?tab=album&album_id=995088050575635 Projekto tinklapis...