Kas yra TTIP ir CETA ir kodėl pasirašyti prieš

Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu derasi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership, sutrumpintaiTTIP). Panašų susitarimą su Kanada –Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement, sutrumpintai CETA) rengiamasi ratifikuoti.

TTIP ir CETA yra tikras Trojos arklys Europos kieme – prisidengiant ekonominio augimo retorika, siekiama suteikti išskirtines teises tokioms stambioms korporacijoms kaip Monsanto, Bayer ar Nestle:

  • Jei šios sutartys išvystų dienos šviesą, JAV ir Kanados įmonės įgytų teisę paduoti valstybes į privačius arbitražinius teismus, jei manytų, jog dėl Europos Sąjungos ar šalies narės įstatymų patyrė žalą. Kaip rodo ankstesnė patirtis panašiuose susitarimuose, „žalą“ laisvai prekybai dažniausiai sukelia įstatymai, priimti viešojo intereso labui, įstatymai, saugantys aplinką ir vartotojų interesus. Pavyzdžiui, energetikos koncernas Vattenfall reikalauja iš Vokietijos 3,7 milijardų žalos atlyginimo, mat šalis, palaipsniui atsisakanti branduolinės energetikos, išjungė du branduolinius reaktorius. Pasirašius TTIP ir CETA, tokių atvejų padaugėtų. Tai reiškia, kad vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų būtų atiduodama korporacijoms kaip žalos atlyginimas. Arbitražinių teismų sprendimai neskundžiami, kas prieštarauja teisės viršenybės principams.
  • Maža to, korporacijos būtų įtrauktos rengiant įstatymus, jei šie galėtų turėti įtakos jų prekybos interesams. Tai – vadinamasis „bendradarbiavimas reguliavimo srityje“. Tai reiškia, kad stambių verslo grupių atstovai vyriausybių kvietimu dalyvautų ekspertų grupėse dėl naujų įstatymų projektų, dar prieš tai, kai jie būtų diskutuojami piliečių išrinktuose parlamentuose. Tai absoliučiai nedemokratiška: politiniai tikslai privalo kilti iš žmonių, o ne stambaus verslo!

  • Stambus verslas turi pernelyg didelę įtaką slaptose derybose. Vien pasiruošimo TTIP deryboms stadijoje, oficialiais duomenimis, vyko 590 susitikimų tarp Europos Komisijos ir lobistų atstovų. Devyniasdešimt du procentai šių susitikimų buvo su įmonių atstovais; vyko tik keletas diskusijų su vartotojų teisių ir profesinių sąjungų atstovais. Kai kurios formuluotės oficialiuose Europos Komisijos derybinių tekstų projektuose atsirado pasiūlius korporacijų lobistams.
  • Derybos vyksta slapta.
  • Susitarimai kelia grėsmę darbuotojų teisėms. Taip pat, dėl padidėjusios konkurencijos iš užsienio, daug žmonių galimai prarastų darbus, ypač žemės ūkio ir elektros pramonėse.
  • Ketinama liberalizavimą ir privatizavimą padaryti vienos krypties gatvėmis. Pasirašius TTIP ir ratifikavus CETA, sugrįžimas prie viešųjų paslaugų, ligoninių ar atliekų surinkimo, kai jos būtų privatizuotos, būtų sunkesnis ar net neįmanomas.
  • Europos Sąjunga ir valstybės narės spaudžiamos leisti tokias rizikingas technologijas kaip skalūnų gavyba ar genetinis modifikavimas.
  • Maistui, kosmetikai, medicininiams produktams Europos Sąjungoje, tikėtina, galėtų būti nustatyti tokie pat standartai kaip JAV. Tačiau mums reikia aukštesnių, o ne žemesnių standartų ES, nesvarbu, ar jie taikomi pesticidams, ar pramoninei žemdirbystei. Dėl „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ tai būtų sunkiau ar neįmanoma.

Prieš šias sutartis pasirašė jau daugiau nei 1 mln. 509 tūkst. žmonių visoje Europoje. ŽALI.LT prisijungė prie vis augančio europinių organizacijų tinklo, palaikančio Europos Piliečių Iniciatyvą prieš TTIP ir CETA. Šiuo metu jis vienija 366 organizacijas. 

Kartu mes galime sustabdyti Trojos arklį! Prisidėk savo parašu ir tu!