Etiketės

Susiję įrašai

Dalintis

Žemės valanda 2018: ką kalba visuomenės veikėjai?

Artėjant Žemės valandai, kuri prasidės kovo 24 d. 20.30 val., Žali.LT domėjosi akcijos reikšme jos dalyviams.

Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius:

„Kiekvienais metais pastebime, kad klimatas sparčiai keičiasi ir nebegalime nuspėti, kas mūsų laukia ateityje. Nors jau ir prasidėjo pavasaris, tačiau už lango spaudžia šaltis. Taip pat vienos vasaros būna itin lietingos, kitos – sausos. Šie ir kiti klimato pokyčiai kelia didelius iššūkius mūsų planetai. Todėl svarbu kiekvienam prisiimti atsakomybę ir įsipareigojimus, kad ateities kartos išvengtų didelių klimato pokyčių.

„Žemės valandą“ galime pratęsti keičiant savo įpročius ir taupant energiją. Pavyzdžiui išeinant iš patalpos išjungti nenaudojamus įrenginius: šviesą, televizorių, telefono pakrovėją ar kitus elektros energiją naudojančius prietaisus. Elektros lemputes pakeisti taupesnėmis. Elektriniame virdulyje kaisti tiek vandens, kiek tuo metu reikia. Kiekvienas iš mūsų nors mažais darbais prisidėjęs prie planetos išsaugojimo, gali kartu sukurti didelius pokyčius.“

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas:

„Klimato kaita ir jos padariniai šiandien jaučiami visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Kasmet susiduriame su gamtos stichijų šėlsmu, itin gausiu kritulių kiekiu, temperatūrų svyravimu. Žiemos šventes pasitinkame be sniego, o vasarą nesulaukiame šiltesnių dienų. Visa tai – klimato kaitos padariniai, kurie nieko nesiimant tik intensyvės.

Žinoma, ši problema analizuojama ir spendžiama pasauliniu mastu, tačiau ir mes, lietuviai, neturime likti nuošalyje.

Visi norime gyventi gražioje, švarioje aplinkoje, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad nuo mūsų pačių kasdien daromų mažyčių veiksmų priklauso planetos ateitis. Nuo mūsų elgesio šiandien priklauso kaip gyvensime po dešimtmečio ir ką paliksime ateities kartoms.

Todėl kviečiu visus būti atsakingais, saikingais, racionaliais vartotojais – išjungti nenaudojamus elektros prietaisus, naudoti taupiąsias elektros lemputes, rūšiuoti atliekas, tausoti vandenį, daugiau vaikščioti pėsčiomis.

Tik tada, kai šie iš pažiūros maži, bet labai svarbūs veiksmai taps mūsų kasdieniniais įpročiais, „Žemės valanda“ tęsis ne vieną valandą.“

Kauno technikos universiteto vadovas assoc. prof. dr. Visvaldas Varžinskas:

„Nesustabdomai augant gyventojų skaičiui planetoje, susiduriam su didžiulėmis išteklių vartojimo ir aplinkos taršos problemomis. Jau šiandien besaikis iškastinių išteklių vartojimas lemia, tokį aukštą CO2 koncentracijos atmosferoje lygį, kuris jau dabar keičia mūsų gyvenimo sąlygas – kinta klimatas, daugėja gamtos stichinių nelaimių, tirpsta ledynai, nyksta ištisos gyvūnų rūšys ir svarbiausia – sėja baugią nežinią, kokie neigiami pokyčiai mūsų laukia ateityje. Ypač didelį poveikį aplinkai turi miestai – juose suvartojama iki 75% visų išteklių, sugeneruojama virš 50% visų susidarančių atliekų ir į išmetama 60-80% visų į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių teršalų. Dažnai apie globalius klimato pokyčių procesus galvojame, kad vyksta kažkas savaiminio, kad mes patys negalim nieko pakeisti ar įtakoti. Ir tai yra netiesa – visi dideli pokyčiai įtakojami mažų, kiekvieno miš mūsų asmeninių sprendimų ar pasirinkimų. „Žemės valanda“ yra puiki proga sustoti ir susimąstyti, ką mes galime padaryti ne tik šią konkrečią valandą, bet ir kiekviename savo gyvenimo ar buities sprendime, kad paliktumėme Žemę ateities kartoms tokią, kokią patys paveldėjome.“

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis:

Tradiciškai Kėdainių rajono savivaldybė prisijungia prie globalios akcijos „Žemės valanda“, nes mums rūpi saugoti gamtą, atkreipti dėmesį į jos šiandieninę būklę. Be abejonės, šiandien žmogus, ypač jo veikla, kenkia gamtai. Todėl kviečiu kiekvieną iš mūsų jausti atsakomybę ir rūpintis aplinka, kurioje gyvename. Kiekvienas galime prisidėti, kad Žemė būtų švaresnė, mažiau užteršta. Juk gamtą paliksime ateinančioms kartoms.“

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika:

„Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Su įvairiomis sudėtingomis oro sąlygomis susiduria ir Kretingos rajonas. Pernai gausūs krituliai pakenkė ne vienam ūkiui, todėl, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, Kretingoje dėl to teko skelbti ekstremalią situaciją.
Siekiant išvengti didesnės klimato kaitos būtina ugdyti žmonių sąmoningumą ir požiūrį į gamtą, formuoti elgseną, kad gamta reikia ne tik grožėtis, bet ir prisidėti prie jos saugojimo. Mes turime suprasti, kad prie gamtos, tuo pačiu ir pasaulio, išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų: tereikia pakeisti keletą savo gyvenimo įpročių buityje: pradėti rūšiuoti šiukšles, taupyti elektros energiją, kuo dažniau naudotis viešuoju transportu, mažiau pirkti popieriaus ir kt. Turime kuo mažiau maisto produktų išmesti į konteinerius. Kiekvienas iš mūsų turime suvokti, kad dėl klimato kaitos mūsų visuomenė ir ekonomika patiria turtinę žalą: paveikiama infrastruktūra, daroma įtaka žmonių savijautai ir sveikatai. Lietuvoje organizuojama akcija „Žemės valanda“ – tai puikus pavyzdys ir signalas mums visiems, kad savo įpročius galime keisti, taip ugdydami savo ir aplinkinių sąmoningumą. Nors tai trunka tik 60 minučių, tačiau kiekviena sekundė  priverčia susimąstyti, kad turimus žemės išteklius turime naudoti atsakingai ir taupiai.“

Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys:

„Klimato pokyčių pagrindinė priežastis per paskutinius 200 metų – žmonių veikla. Didžioji dauguma mokslininkų su tuo sutinka. Tai augančios industrializacijos, urbanizacijos, gausėjančio transporto, pramonės, intensyvaus žemės ūkio vystymosi, miškų kirtimo pasekmė. Nuo 20 amžiaus pradžios Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C, didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku, mažėja šiltuoju.

Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių – tiek žmonių sveikatai, gamtai, tiek ekonomikai. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad tarp 2030 ir 2050 metų klimato kaita gali sukelti apie 250 tūkst. papildomų mirčių per metus nuo karščio, prastos mitybos ir infekcinių ligų. Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, besikeičianti žemėnauda ir greita industrializacija kelia pavojų požeminio vandens kokybei. Užterštas vanduo gali pernešti ligas ir nuodingus chemikalus. Visuomenės požiūris turi kisti – ji turėtų prisiimti atsakomybę už vykstančius pokyčius. Tai ką daryti?

Puiki iniciatyva – Žemės valanda, kviečianti visų šalių vyriausybes, verslo organizacijas, bendruomenes, vyrus, moteris ir vaikus išjungti šviesas vienai valandai. Iniciatyvos tikslas pranešti, kad kiekvienas žmogus turi galios reikšmingiems pokyčiams pradėti. Tačiau tai mes galime daryti ne tik kartą per metus. Mes privalome keisti neatsakingus vartojimo įpročius. Tai labai paprasta – pirkti kuo mažiau daiktų, dažniau naudotis viešuoju transportu, vaikščioti pėsčiomis arba važinėti dviračiu, išjungti nenaudojamus elektros prietaisus, naudoti vėjo, saulės energiją.

Gyvenkime atsakingai!“

Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas:

„Visame pasaulyje ekologijos, gamtos apsaugos temos tampa vis aktualesnės, o jų sklaida – vis didesnė. Džiugu, kad panevėžiečiai aktyviai įsitraukia ir palaiko šias idėjas. Gamtos išteklių tausojimas, rūpestis Žeme prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl kviečiu visus Jus dalyvauti jau tradicinėje akcijoje „Žemės valanda” mūsų mieste ir tapti didžiausio savanoriško pasaulinio renginio dalimi.“

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Kondratenkienė:

„Pasaulyje nuolat vykstantys gamtos kataklizmai – potvyniai, audros, liūtys mus perspėja, kad su savo namais – Žeme turime elgtis atsakingai. Nuolatiniame skubėjime, kasdienybės rutinoje nepastebime šalia esančio žmogaus, gyvūno, augalo, pamirštame sustoti ir pasigrožėti besikeičiančiais metų laikais, gražiai besileidžiančia saule ar besiskleidžiančiu gėlės žiedu. Nuolat augantys mūsų poreikiai verčia mus vartoti, net nesusimąstant, kad už viską bus paprašyta susimokėti. O mokėti turėsime ne tik mes, bet ir mūsų vaikai, ir anūkai. Žemės valanda, tai laikas, kai kiekvienas galime sustoti ir pagalvoti, jog esame atsakingi ne tik už save, bet ir už ateinančias kartas, už jų išlikimą. Ką paliksime po savęs? Ar tai bus švarus oras, grynas vanduo, darna su mus supančiu pasauliu? Norėčiau tuo tikėti… Todėl visus kviečiu jungtis prie šios akcijos. Sustokime būti vartotojais nors valandą ir pamąstykim – ar tikrai sąžiningai elgiamės su mūsų vieninteliais namais – Žeme.“

Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis:

„Šiandien klimato kaitos požymius tikriausiai yra pastebėjęs kiekvienas žmogus. Besiplečiantys taršos mastai, didėjantis oro užterštumas – tai veiksniai, kurių atsiradimą sąlygoja atsakingo elgesio stoka, dėl ko kyla vidutinė oro temperatūra, išauga audrų ar sausrų pavojus. Džiugu tai, kad Lietuvoje klimato kaitos grėsmę pradeda suvokti vis daugiau piliečių, nepaisant to, jog gyvename mažoje šalyje, kurioje iš pažiūros atrodytų, kad prioritetas visų pirma turėtų būti skiriamas ekonominių iššūkių sprendimams.

Linkėdama Šakių kraštui ir toliau išlikti vienu iš ekologiškai švariausių rajonų visoje Lietuvoje, taip pat skatindama kurti švarią aplinką ateities kartoms, Šakių rajono savivaldybė atsiliepia į akcijos „Žemės valanda“ iniciatorių kvietimą ir jungiasi prie šios prasmingos iniciatyvos.

Veikdami sąmoningai ir išvien, galime užtikrinti, jog „Žemės valanda“ truktų daug ilgiau nei šešiasdešimt minučių. Pirminiams žingsniams, atrodytų, reikia visai nedaug – belieka pakeisti kasdieninius įpročius: vietoj motorinių transporto priemonių pasirinkti dviratį ar keliavimą pėsčiomis, nuolatos rūšiuoti atliekas ar vengti jų susidarymo apskritai. Daugeliui tai gali pasirodyti kaip mažas lašas jūroje, kuris dažnai lieka nepastebėtas, tačiau iš tikrųjų yra be galo svarbus ir naudingas. Tad kiekvienas pradėkite nuo savęs.“

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas:

„Nuoširdžiai džiaugiuosi pokyčiais, kurie mūsų šalyje ir mūsų mieste vyksta pastaraisiais metais. Nelaukdama, kol švarią ir sveiką aplinką kažkas „patieks ant lėkštelės“, visuomenė pati jungiasi į daugelį gražių iniciatyvų. Elektros energiją taupyti ir taip tausoti aplinką mus kviečia Žemės valanda, pavasarį švarinti gamtos renkasi didžiulės minios „Darom“ akcijas dalyvių, pagalvoti apie ateities kartas ir priimti palankius aplinkai sprendimus ragina Pasaulinė žemės diena.

Ir mūsų Šiauliai yra pasirinkę kurti sveikesnį, švaresnį miestą. Šilumą gaminanti įmonė „Šiaulių energija“ naudoja atsinaujinančius išteklius – biokurą, mieste keleivius vežantis „Busturas“ dalį senų dyzelinių autobusų jau pakeitė naujesnėmis, dujomis varomomis transporto priemonėmis. Pamažu kuriame infrastruktūrą elektromobiliams, rekonstruojant gatves ir aikštes atsiranda daugiau patogumų į mokyklas ar darbus važiuojantiems dviračiais, riedžiais ar kitomis aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis.

Dalyvaukime jau įprastose iniciatyvose, kurkime savo idėjas. Dideli darbai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų tinkamų minčių ir mažų darbelių.

Ateitis mūsų rankose!“

Žemės valanda 2018