Pagrindinis > Veiklos > Daržai > Apie mus rašo: Panevėžio pataisos namų gyventojoms įrengtas „tinginio daržas“

„Labai įdomu bus pamatyti, kas čia išaugs – dar niekada taip nesodinau, nors kadaise agronomiją esu baigusi“, – lrytas.lt sakė Panevėžio pataisos namuose šiuo metu bausmę atliekanti Kelmės rajono gyventoja Teresė. Ji kartu su būriu likimo draugių, padedant gamtinės žemdirbystės mėgėjams, penktadienio popietę viename pataisos namų kiemelyje kūrė „tinginio daržą“.

Žali.lt aktyvistas, vilnietis Martynas Norbutas kartu su panevėžiečiu Povilu Karobliu, daržininkaujančiu pagal gamtinės žemdirbystės principus, į Panevėžio pataisos namus atvyko ne tuščiomis – atsigabeno pomidorų, moliūgų, salotų ir kitų daržovių bei prieskoninių augalų daigų, sėklų. Visi jie buvo skirti pakeltai lysvei, kurią M.Norbuto prašymu jau iš anksto buvo paruošusi pataisos namų administracija. Iš lentų buvo sunerti stačiakampės lysvės borteliai, į vidų pripilta žemių.

Pasak M.Norbuto, pakeltos lysvės aukštis galėjo būti perpus mažesnis – būtų užtekę vienos lentos pločio. Kuo aukštesnė lysvė, tuo žemė joje greičiau išdžiūva, ją teks dažniau laistyti. Medinis karkasas apie lysvę reikalingas, kad būtų patogiau ją prižiūrėti – iš vejos nepersimestų piktžolės, būtų patogiau aplink šienauti veją.

Į šią lysvę, kurią M.Norbutas pavadino „tinginio daržu“, nuteistosios susodino ir pasėjo įvairiausių augalų – pradedant paprikomis bei pomidorais ir baigiant porais, salotomis, pipirmėtėmis. Pasak svečio iš Vilniaus, vienoje lysvėje naudinga auginti kuo įvairesnius augalus – tuomet juos mažiau puola kenkėjai, ligos. Tik vertėtų įsiminti, kokia kaimynystė netinkama. „Pomidorai nemaišomi su kopūstiniais augalais, o paprikos nemėgsta svogūninių daržovių – svogūnų, česnakų.

Nuteistosios, vadovaujant svečiams, netrukus kibo į darbą. Pirmiausia buvo susodinti daigai, o vėliau pasėta įvairių daržovių ir net gėlių. Lietuvių mėgstami serenčiai čia pasėti ne tik dėl grožio – jų specifinis kvapas nepatinka kai kuriems kenkėjams, todėl apsaugomos šalia augančios daržovės. Be to, serenčiai turi ir dezinfekuojamųjų medžiagų.

Tik moliūgų daigai buvo pasodinti atskirai, kad savo dideliais lapais nenustelbtų kitų daržo kaimynų. Šie galiūnai buvo pasodinti tiesiog vejoje iškasus duobutes. Pasak P.Karoblio, ūgtelėję moliūgai neduos augti aplink juos piktžolėmis, jas aplink šiuos augalus reiks rauti tik kol jie dar maži.

Baigus sėją, visa žemė lysvėje buvo padengta neplonu sluoksniu nupjautos ir sudžiovintos žolės, o tuomet palaistyta. Pasak panevėžiečio daržininko P.Karoblio, mulčiuoti tinka ir ką tik nupjauta žole, tačiau tuomet reikia užberti labai ploną sluoksnį ir laukti, kol šis sudžius, nes kitaip storai užklota žolė ims rūgti. Tuo tarpu džiovintos žolės ar šiaudų iš karto galima kloti storesnį sluoksnį. Išdygus daržovių daigams, šiek tiek toje vietoje reikės prakapstyti mulčią.

M.Norbutas nuteistosioms trumpai pristatė gamtinėje žemdirbystėje itin vertinamo mulčiavimo naudą – mulčias stabdo piktžolių dygimą, todėl nereikia ravėti, sulėtėja drėgmės garavimas, todėl reikia rečiau laistyti, o pūdamas mulčias virsta trąša, kuria patręšiami augalai.

Nuteistosios naujajame darže darbavosi neslėpdamos nuostabos. Kadaise agronomiją baigusi, laisvėje daugiau 4 ha žemės dirbanti kelmiškė Teresė stebėjosi naujovišku daržininkavimu. Moteris abejojo, ar iš tiesų nereikės visiškai ravėti, kaip tvirtino M.Norbutas, o augdamos daržovės nepradės vienos kitų stelbti.

Ir nelaisvėje dalis nuteistųjų turi galimybę auginti daržovių, gėlių. Pasak Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojos Reginos Stankuvienės, Motinos ir vaiko skyriuje bausmę atliekančios mamos kasmet uždarame kiemelyje pasisėja įvairių daržovių, prieskoninių augalų. Panašų daržiuką moterys yra pasidariusios ir skyriaus, kuriame bausmę atlieka buvusios pareigūnės ir nepilnametės, kiemelyje. Kelios nuteistosios prižiūri pataisos namų gėlynus.

M.Norbutas lrytas.lt sakė, kad į Panevėžio pataisos namus atvyko norėdamas skatinti miestuose bendruomenės daržų kūrimąsi. Tai tokia vieta, kur vietos bendruomenės nariai kartu daržininkauja. Lietuvoje toks pirmasis bendruomenės daržas buvo įkurtas Pilaitėje prieš trejus metus. Idėja žmonėms patiko, todėl tokių daržų atsirado ir kituose sostinės rajonuose. Šiemet tokių visuomenei atvirų daržų ketinama įrengti jau keturiose Vilniaus vietose – Pilaitėje, Antakalnyje, Paupyje ir Senamiestyje.

L.rytas informacija, 2014-05-02

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*