Pagrindinis > Veiklos > Daržai > Apie mus rašo: Bendruomenių daržai vienija miestiečius

Atsibodo pirkti įtartinai užaugintas daržoves parduotuvėje, tačiau daugiabutyje nėra vietos pomidorų ir agurkų lysvėms? Jau trečius metus Vilniuje organizuojama idėja, kurios metu gyventojai gali visi kartu auginti daržoves ir mokytis sodininkystės. Prie sėkmingai startavusio projekto šiemet ketina prisijungti Klaipėda ir Kaunas.

Plečiasi kaip ant mielių

Ekologines idėjas plėtojantis susivienijimas žali.lt šiemet trečius metus kviečia žmones kurti mieste savo daržus ir auginti ekologiškas daržoves. Dažnas daugiabučio gyventojas yra priverstas pirkti daržoves parduotuvėje, nes tiesiog neturi galimybių užsiauginti jų pats. Skatindami ekologišką požiūrį į mitybą iniciatyvos organizatoriai siūlo žmonėms užsiauginti daržovių tam specialiai skirtose vietose. Pasaulyje populiari idėja Lietuvoje kaip mat prigijo, norą prisijungti prie šio projekto reiškia ir kiti miestai.

„Pirmuosius metus šis projektas buvo finansuojamas, tačiau nei pernai, nei šiemet pinigai nėra skirti, todėl iniciatyvą palaikome patys. Žmonės itin susidomėję, todėl nutraukti šios idėjos tikrai neverta. Pirmaisiais metais buvo įkurtas daržas Pilaitės mikrorajone, pernai atsirado dar viena vieta Antakalnio mikrorajone bei VDU botanikos kiemelyje. Į mus kreipėsi Kaunas ir Klaipėda, kurie taip pat labai nori prisidėti”, – apie sėkmingus iniciatyvos pirmuosius žingsnius pasakojo susivienijimo iniciatorius Martynas Norbutas. Pasak jo, jau pernai kai kuriuose miestuose žmonės savarankiškai kūrė bendruomeniškus daržus ir juose augino sodo gėrybes.

Būdas bendrauti

M.Norbutas pastebi, kad, šie daržai skatina ne tik ekologišką gyvenimo būdą, bet ir veikia kaip puikus socializacijos variklis. „Burti bendruomenę yra vienas pagrindinių projekto tikslų. Daugelis žmonių norėtų kažką bendro veikti, tačiau dažnai tam nėra preteksto. Kai yra noras susirinkti ir pabūti drauge, daržas yra puiki priežastis. Žmonės ateina kartu, atsineša savo sodinukus, kartu sodina, prižiūri, bendrauja, dalijasi patarimais. Svarbiausia ne rezultatas, o pats procesas”, – teigia M.Norbutas.

Pasak jo, žmonės itin džiugiai atvyksta į derliaus šventę, kai nuimamas jų užaugintas derlius. Dalis jo būna paragaujama jau šventės metu. M.Norbutas pasakoja, jog tokia iniciatyva itin naudinga miesto gyventojams, kurie nėra arba yra labai mažai susidūrę su sodininkyste. Todėl tokia patirtis kartu tampa ir edukacija: „Tėvai atveda savo vaikus, rodo, kaip auga ta daržovė, kaip ją reikia prižiūrėti. Ateina net žmonių, kurie pirmą kartą paima daigą į rankas ir klausia, ką su juo daryti. Žmonės vieni kitus pamoko, bendrauja – taip įgauna patirties. O prisilietimas prie žemės veikia kaip edukacija ir yra labai svarbus.”

Lengvai užkrečiama

Dažniausiai tokiam daržui pasirenkama gyventojams patogi vieta. Pasak iniciatoriaus, savivaldybės noriai išduoda leidimus daržams. Kasmet besiplečianti iniciatyva kai kuriems gyventojams jau tapo tradicija. Martynas pasakoja, jog pradėti kurti daržą pakanka bent trijų norinčių žmonių iš visos bendruomenės. Žinoma, vėliau atsiranda daugiau norinčių, kurie užsikrečia tokia laisvalaikio idėja. „Žmonės šią idėją sutinka labai entuziastingai. Kai vyksta sodinimo šventė, visuomet sulaukiame labai daug žmonių. Praėjusiais metais Vilniaus Antakalnio mikrorajone žmonių buvo tiek, kad buvo net sunku prieiti prie daržo”, – projekto populiarumu džiaugiasi iniciatorius.

Jis pabrėžia, jog iniciatyva pasisako už ekologiškus produktus, todėl daržovės auginamos be jokių trąšų: ant sodinukų visuomet dedama nuskinta žolė. Taip sukuriamas mulčas, kuris sulaiko drėgmę, padeda neišdžiūti žemei ir atiduoda daigams savo maistingas medžiagas.

„Tai tikrai pigi idėja. Sodinukai kainuoja nedaug. Sėklų pakuotę galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje vos už keliasdešimt centų. Ten esančių sėklų tikrai pakanka užsiauginti sodinukus namuose, kuriuos vėliau galima atsinešti į bendruomenės daržą”, – pasakoja iniciatorius. Pasak jo, žmonės dažniausiai augina tradicines visų pamėgtas daržoves: pomidorus, agurkus, paprikas, burokėlius, pupeles, moliūgus ir cukinijas.

 

„Vakaro žinios“ informacija

„Pirmuosius metus šis projektas buvo finansuojamas, tačiau nei pernai, nei šiemet pinigai nėra skirti, todėl iniciatyvą palaikome patys. Žmonės itin susidomėję, todėl nutraukti šios idėjos tikrai neverta. Pirmaisiais metais buvo įkurtas daržas Pilaitės mikrorajone, pernai atsirado dar viena vieta Antakalnio mikrorajone bei VDU botanikos kiemelyje. Į mus kreipėsi Kaunas ir Klaipėda, kurie taip pat labai nori prisidėti”, – apie sėkmingus iniciatyvos pirmuosius žingsnius pasakojo susivienijimo iniciatorius Martynas Norbutas. Pasak jo, jau pernai kai kuriuose miestuose žmonės savarankiškai kūrė bendruomeniškus daržus ir juose augino sodo gėrybes.

Būdas bendrauti

M.Norbutas pastebi, kad, šie daržai skatina ne tik ekologišką gyvenimo būdą, bet ir veikia kaip puikus socializacijos variklis. „Burti bendruomenę yra vienas pagrindinių projekto tikslų. Daugelis žmonių norėtų kažką bendro veikti, tačiau dažnai tam nėra preteksto. Kai yra noras susirinkti ir pabūti drauge, daržas yra puiki priežastis. Žmonės ateina kartu, atsineša savo sodinukus, kartu sodina, prižiūri, bendrauja, dalijasi patarimais. Svarbiausia ne rezultatas, o pats procesas”, – teigia M.Norbutas.

Pasak jo, žmonės itin džiugiai atvyksta į derliaus šventę, kai nuimamas jų užaugintas derlius. Dalis jo būna paragaujama jau šventės metu. M.Norbutas pasakoja, jog tokia iniciatyva itin naudinga miesto gyventojams, kurie nėra arba yra labai mažai susidūrę su sodininkyste. Todėl tokia patirtis kartu tampa ir edukacija: „Tėvai atveda savo vaikus, rodo, kaip auga ta daržovė, kaip ją reikia prižiūrėti. Ateina net žmonių, kurie pirmą kartą paima daigą į rankas ir klausia, ką su juo daryti. Žmonės vieni kitus pamoko, bendrauja – taip įgauna patirties. O prisilietimas prie žemės veikia kaip edukacija ir yra labai svarbus.”

Lengvai užkrečiama

Dažniausiai tokiam daržui pasirenkama gyventojams patogi vieta. Pasak iniciatoriaus, savivaldybės noriai išduoda leidimus daržams. Kasmet besiplečianti iniciatyva kai kuriems gyventojams jau tapo tradicija. Martynas pasakoja, jog pradėti kurti daržą pakanka bent trijų norinčių žmonių iš visos bendruomenės. Žinoma, vėliau atsiranda daugiau norinčių, kurie užsikrečia tokia laisvalaikio idėja. „Žmonės šią idėją sutinka labai entuziastingai. Kai vyksta sodinimo šventė, visuomet sulaukiame labai daug žmonių. Praėjusiais metais Vilniaus Antakalnio mikrorajone žmonių buvo tiek, kad buvo net sunku prieiti prie daržo”, – projekto populiarumu džiaugiasi iniciatorius.

Jis pabrėžia, jog iniciatyva pasisako už ekologiškus produktus, todėl daržovės auginamos be jokių trąšų: ant sodinukų visuomet dedama nuskinta žolė. Taip sukuriamas mulčas, kuris sulaiko drėgmę, padeda neišdžiūti žemei ir atiduoda daigams savo maistingas medžiagas.

„Tai tikrai pigi idėja. Sodinukai kainuoja nedaug. Sėklų pakuotę galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje vos už keliasdešimt centų. Ten esančių sėklų tikrai pakanka užsiauginti sodinukus namuose, kuriuos vėliau galima atsinešti į bendruomenės daržą”, – pasakoja iniciatorius. Pasak jo, žmonės dažniausiai augina tradicines visų pamėgtas daržoves: pomidorus, agurkus, paprikas, burokėlius, pupeles, moliūgus ir cukinijas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype

Straipsnio komentarai
Skaityti komentarus (1)

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*