Pagrindinis > Veiklos > Daržai > Ape mus rašo: Kaip įkurti bendrą daržą savo kieme?
Praėjusį savaitgalį „Žali.lt“ atstovai Klaipėdoje pristatė  bendruomeninių daržų idėją, kuri jau pamažu įgyvendinama Vilniuje ir Kaune.
Užsienyje itin populiari idėja Lietuvoje didžiulio susidomėjimo nesulaukia, tačiau aktyvistų nuomone tai tik laiko klausimas.
Siekdami klaipėdiečiams išsamiau pristatyti šį inovatyvų projektą „Kalba Klaipėda“ redakcija pakalbino vieną iš susivienijo aktyvistų Martyną Norbutą:
Projektą „Bendras daržas“ įgyvendinate jau du metus, kokią esminę naudą gauna gyventojas įsitraukęs į tokią veiklą?Nauda yra keleriopa. Pirmiausia bendruomenė pati įkuria erdvę bendriems susitikimams, veiklai, diskusijoms ir mokymuisi. Bendras sodinukų sodinimas, daržo priežiūra, kurios beje, reikia minimaliai, taip pat derliaus nuėmimo šventės – tai renginiai, kurie pritraukia ir suteikia galimybę bendrauti, mokytis vieniems iš kitų. Bendruomenės daržo tikslas nėra derlius. Mat vaisiais dalinasi visi norintieji, o derliaus nuėmimo šventėje jis yra naudojamas pavyzdžiui sriubai išvirti ir kartu ja pasimėgauti.Susivienijimo Žali.LT patirtis rodo, kad daržai pritraukia ir tuos, kurie turi sodus, ir tuos, kurie nežino kaip užauginti daržoves. Pirmiesiems yra daug maloniau daržą auginti neįsipareigojus, be streso, kartu bendraujant. Antriesiems tai galimybė susipažinti ir pamatyti kaip auga augalai, kaip bręsta vaisiai. Tai gali būti ir darželinukai ar mokiniai, tiek suaugę žmonės.

Netradicinės idėjos neretai priimamos vangiai, netgi pašaipiai. Ar klaipėdiečiai  pasirengę tokiam projektui?

Iniciatyviems žmonėms bendruomenių daržai nėra kažkas keisto ir nesuprantamo. Galbūt tai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau kai mieste įkuriamas vienas daržas, vėliau jie išplinta ir kitur. Mokyklos pamato, kad tokiu būdu gali parodyti vaikams iš kur prekybos centre atsiranda pomidorai, agurkai. Bendruomenės suvokia, kad ši veikla nėra įpareigojanti ir be galo patraukli. Jei atsispiriama savanaudiškumui ir norui užauginti daug, norui pasidalinti ploteliais ir prižiūrėti tik savąjį, kai pamatoma, kad naudojant „mulčą“ (tai medžių lapai, nuskabyta žolė, kuria apklojamas žemės paviršius aplink daigelius) ravėti daržo nebereikia, ir laistyti kyla būtinybė tik sausringoms dienoms esant, tuomet entuziazmas kurti daržus šokteli dar labiau.

Klaipėdiečiai, kaip ir kiekvienas Lietuvos, ar pasaulio miestas yra pasirengę daržams. Gal reikia daugiau švietimo, informacijos. Todėl ir rengiame informacinius renginius, padedame bendruomenėms. Manau pagrindinė problema – bendruomeniškumo stoka ir individualizmas. Jis nuolatos ugdomas mokyklose – „Būk geriausias“, „Tapk lyderiu“ ir pan. Tačiau grupė žmonių, kur nėra varžymosi, gali nuveikti daug daugiau ir pasiekti žymiai geresnių rezultatų. Bendruomenės daržas gali tapti puikia pradžia.

Kokius pirmuosius žingsnius rekomenduotumėte žengti entuziastams, siekiantiems  pradėti įgyvendinti tokią iniciatyvą Klaipėdoje?

Pirmiausia reikia surasti bent ketvertą, penketą vieno mikrorajono iniciatyvių žmonių, kurie norėtų kurti daržą. Vėliau reikėtų išsirinkti vietą ir suderinti ją su savivaldybe. Tuomet jums reikės kelių lentų, žemių, kauptuko, pirštinių, sėklų, laistytuvo. Pakvieskite bendruomenės narius išauginti po sodinuką namie ir atsinešti jį į daržo įkūrimo šventę. Jos metu sukalkite vienos lentos, neaukštą lysvės karkasą iš lentų. Padėkite jį ant žolės ir priberkite žemių. Nieko kasti nereikia. Tuomet pasodinkite sodinukus kartu su bendruomenės nariais. Uždėkite ant paviršiaus „mulčo“.

Daržą reikėtų retkarčiais aplankyti. Galite sudaryti grafiką arba surengti kas kelias savaites mini susitikimus su paskaitomis, mikrorajono problemų aptarimu. Rudenį nepamirškite surengti derliaus nuėmimo šventės, kur galėsite pasimėgauti vėlyvaisiais daržo vaisiais. Konsultacijų visuomet galima kreiptis ir į Susivienijimą Žali.LT.

Dėkojame už pokalbį!
EU_flag_progryia_LT-01

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*