Pagrindinis > Projektai > "At Home with nature" > Namuose su gamta: vienijantys skirtumai

Ekologiškas gyvenimo būdas vis populiarėja ir ne tik populiarėja, tačiau tampa esminiu faktoriumi, jei norime išsaugoti savo planetą ir gyventi sveikai bei harmonijoje su gamta. Nepaisant rūšiavimo, ekologiškų ir natūralių produktų pirkimo yra dar šis tas, ką turėtumėme daryti – sugrįžti prie ekologiškų statybos būdų bei daržininkystės. Tai ne vien siekis išsaugoti žemę, tačiau ir gerokai pigesnis gyvenimo būdas.

Turime keletą sprendimų. Nėra nieko geriau nei pasisodinti savo vaisius ir daržoves bei turėti galimybę nusiskinti šviežią pomidorą, žinodami, kad jis užaugo be chemikalų ir trąšų. Ir nors tai ne visuomet įmanoma, kadangi daugelis mūsų gyvename didmiesčiuose, butuose ir ne kiekvienas galime sau leisti turėti nuosavą sodą, tačiau yra išeitis – miesto daržai. Kita svarbi detalė grįžtant prie ekologiško gyvenimo būdo – architektūra ir statybos. Daugybę metų mūsų protėviai visomis prasmėmis gyveno arčiau gamtos, naudodami natūralias medžiagas statant namus. Sugrįžkime prieš šios tradicinės architektūros ir pažiūrėkime, ką galime panaudoti šiais laikais.

Susivienijimas „Žali.lt“ kartu su dviem partnerėmis organizacijomis „ Oltu Halk Egitimi Merkezi Mudurlugu“ iš Turkijos bei „Egyutthato Egyesule“ iš Vengrijos pradėjo strateginės Erasmus+ partnerystės projektą „Namuose su gamta“ ir per pirmąją projekto fazę rinko medžiagą apie ekologiškas statybas šiose šalyse. Pakalbėkime, pirmiausia, apie Turkiją.

1Tradicinio turkiško namo stilius susiformavo ir tęsėsi jau apie 500 metų Anatolijos teritorijoje ir Osmanų imperijos ribose. Šiuo periodu turkiški namai intensyviai vystėsi ir skirtinguose regionuose, priklausomai nuo klimato ir kultūrinių sąlygų, susikūrė skirtingi stiliai. Pagarba žmogui, gamtai ir aplinkai yra vienas iš pagrindinių tradicinės turkų architektūros principų.

Regioniniai skirtumai, priklausomybė nuo klimato, geografiniai faktoriai, gyvenimo būdas ir statybinės medžiagos išvystė įvairius statybos planus. Yra keletas tipinių tradicinių statybos būdų, o patys populiariausi – plaušmolio plytų, mediniai bei akmeniniai namai.

2Plaušmolio namai dažniausiai sutinkami mažai kritulių turinčiose, sausringose zonose – pietrytinėje bei centrinėje Anatolijoje. Pagrindinės medžiagos, naudojamos šio tipo namams yra šienas, molis, vanduo ir mediena. Statybos principas taip pat yra ganėtinai paprastas, pradžioje molis sumaišomas su šienu ir vandeniu, tada šis “purvas” supresuojamas į plytas ir paliekamas saulėje džiūti. Po kurio laiko, kai plytos sausos, gailma pradėti mūryti, sutvirtinant konstrukciją medžio sijomis. Užbaigimui namas dažniausia yra nubalinamas kalkėmis. Tokio namo statybos užima nuo vieno iki dviejų mėnesių.

3

Tokiose vietose, kur auga daug drėgnų miškų, kaip pagrindinė medžiaga yra naudojama mediena. Medinius namus galime rasti Juodosios jūros regione. Paruošus betoninį pagrindą, sumontuojamas medinis karkasas, o sienos taip pat yra sukalamos iš medienos. Šis būdas yra be galo paprastas, ekonomiškas ir reikalauja nuo vieno iki pusantro mėnesio namelio užbaigimui.5

 

Dar vienas tradicinis turkiško namo tipas – akmeniniai namai. Akmeniniai namai buvo ir tebėra statomi rytinėje Anatolijoje, kur žiemos šaltos, o vasaros karštos, taigi akmuo išlaiko karštį viduje ir vėsią temperatūrą vasaros metu. Konstrukcija mūrijama iš akmenų, sutvirtinant juos cementu arba moliu. Mediniai balkiai paprastai naudojami sutvirtinti akmens konstrukcijas, ypač dėl žemės drebėjimų pavojaus. Žinoma, kad medinių balkių akmeniniuose namuose, kaip sutvirtinimų naudojimas taikomas jau apie 2500 metų.

6Atsigręžiant į Vengriją, turime kitokius pavyzdžius, tačiau ne tokius skirtingus, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nepaisant didelių atstumų tarp šalių, skirtingų klimatų, atrodo, kad statybų tradicijos yra ganėtinai panašios, vienintelis tikrai besiskiriantis dalykas yra eksterjeras. Pagrindinis ir populiariausias vengriškų tradicinių statybų būdas – šiaudiniai namai. Šiaudinis namas tai medinės konstrukcijos statinys, kurio rėmai yra užpildomi šiaudų ir molio ryšuliais, panašiai kaip ir plaušmolio plytų namai Turkijoje. Pastatyti namai dažniausia yra nubalinami kalkėmis.

7Šaltos ir ilgos lietuviškos žiemos verčia statytis patvarius ir šiltus namus. Šiaip ar taip, negalime matyti labai daug skirtumų, kalbant apie architektūrinius stilius, kadangi visoje Lietuvoje klimatas ganėtinai panašus. Palyginus informaciją matome, kad medis, šiaudai ir molis yra pačios pagrindinės statybinės medžiagos visose šalyse. Tas pats ir Lietuvoje – pirmiausia randame šiaudų namus, tačiau nepaisant to paties statybos principo, pagrindo ruošimo, medinės konstrukcijos, šiaudų blokų, namai čia įgyja visiškai kitokią, modernią formą.8

Tačiau čia turime vieną skirtumą – kanapių pluošto namus, kurie pamažu tampa vis populiaresni Lietuvoje. Kanapės auga greitai, viename hektare išauga tiek medžiagos, kiek užtenka pastatyti 160 kvadratinių metrų namui. Nuostabu? Kanapių „betonas“ yra gaminamas iš kanapių pluošto, molio arba kalkių. Beje, ši medžiaga yra labai aukštos šiluminės varžos.

 

9Taigi atrodo, kad skirtingose šalyse naudojamos tos pačios medžiagos, panašūs statybos metodai ir vienintelis skirtumas, per amžius tradiciškai susiformavęs architektūrinis stilius ir dizainas.

Visi pavyzdžiai buvo surinkti Erasmus+ strateginės partnerystės programos projekto „Namuose su gamta“ metu. Projektas yra remiamas Europos komisijos. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį , todėl Europos komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį pateikiamos informacijos panaudojimą.

 

erasmus-logo

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*