Konferencijoje kruša minčių ir idėjų

2015 m. lapkričio 6 d. vyko nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Technologinio ugdymo problemos ir aktualijos“, kurią rengė Susivienijimas Žali.LT drauge su LEU Technologijų ir technologinio ugdymo katedra. Bendradarbiavimu organizuojant konferenciją buvo siekiama atskleisti ekologinio suvokimo daugialypumą bei aplinkosauginių problemų svarbą ir sprendimo galimybes, kaip neatsiejamą ugdymo(si) proceso komponentą, trunkantį visą gyvenimą. Renginys buvo Susivienijimo Žali.LT vykdydamo Erasmus+ projekto „Namuose su gamta“ dalis.

Renginys subūrė daugiau nei 260 klausytojų: dalyvavo technologijų mokytojai iš visos Lietuvos, susivienijimo Žali.lt kviesti klausytojai, kuriems aktualios gamtai ir sveikatai draugiškos idėjos, jų praktinis pritaikymas ir edukacinis poveikis.

Visus susirinkusius pasveikino Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos matematikos ir technologijų fakulteto dekanas Prof. dr. Virginijus Sruoga, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Švelnienė, GMTF Technologijų ir technologinio ugdymo katedros vedėja Prof. dr. Birutė Žygaitienė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Dr. Rolandas Zuoza. Muzikine įžanga į plenarinį posėdį palydėjo Lietuvos edukologijos universiteto choro grupė „Ave vita“ .

Ypatingai kompetentingi ir įdomūs pranešėjai skaitė pranešimus plenarinio posėdžio metu. Pristatymai buvo parengti skirtingų krypčių specialistų, tačiau jie visi tiksliai atspindėjo bendrą mintį apie žmogaus sąmoningumą, norą ir gebėjimą keistis bei prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje, apie socialinių problemų sprendimą. Strateginės partnerystės projektą „NAMUOSE SU GAMTA“ išsamiai pristatė Martynas Norbutas, susivienijimo Žali.lt narys. Pranešėjas taikliai perteikė žinią, jog kiekvienas mūsų galime prisidėti prie gamtosauginių problemų sprendimo skirtingai. Pristatytos projekto veiklos gali paskatinti ne tik kurti sau ir gamtai draugišką aplinką, bet ir ugdyti(s) turimus bei įgyti naujus įgūdžius, puoselėti bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmą, mažinti socialinę atskirtį. Projekto idėja tiesiogiai siejasi su šiuolaikinio technologinio ugdymo aktualijomis, o projekto tikslai – su suaugusiųjų neformaliojo švietimo galimybėmis, mokymusi visą gyvenimą. Organizacijos Žali.lt pakviesta plenarinio posėdžio pranešėja, Inga Valentinienė, Kauno kolegijos pramoninių technologijų ir dizaino katedros vedėja, Vilniaus dailės akademijos pramoninio dizaino doktorantė, baldų dizainerė, savo pranešimu informavo apie ekologinio dizaino sąvoką ir kriterijus. Taip pat pristatė savo disertacijos pagrindu atliktą tyrimą ir sukurtą itin inovatyvų ekologiška produktą, natūralaus lino, kanapių, dilgėlių pluošto plokštę, kuri gali būti naudojama baldų pramonėje ir statybose.

Martyno Norbuto projekto “Namuose su gamta” pristatymą galite peržiūrėti 

http://www.media.leu.lt/displayimage.php?album=850&pid=35789#top_display_media

Ingos Valentinienės pranešimą „ Technologinės inovacijos ir eko dizaino iššūkiai”  galite peržiūrėti

http://www.media.leu.lt/displayimage.php?album=lastup&cat=0&pid=35990#top_display_media

Daugiau plenarinio posėdžio nuotraukų galite pamatyti

http://media.leu.lt/displayimage.php?album=lastup&cat=0&pid=35524#top_display_media

Kviečiant pranešėjus skaityti pranešimus atskiroje konferencijos sekcijoje „Ekologinės kultūros ugdymas- XXI a. iššūkiai. Eko-statybų ir eko-dažininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai“, siekėme atskleisti projekto tematiką ir tikslus įvairiais aspektais. Norėjome paskatinti klausytojus apmąstyti šiuolaikinio skubančio žmogaus gyvenimo įpročius, analizuoti save ir savo veiksmus, keisti ir tobulinti kasdienius įpročius, taip prisidedant prie globalių aplinkosauginių problemų sprendimo. Konkretūs statybų ir daržininkystės metodų pristatymai tiesiogiai įvardino galimybę veikti patiems ir kurti darnią sau ir gamtai aplinką, įgyti naujas kompetencijas ar tobulinti turimas. Buvo skaitomi įvairių sričių specialistų, magistro studijų studentų pranešimai ekologine tematika.

Sveikatos psichologė Meda Bagušinskė savo pranešimu „Aš ir mano aplinka: sąmoningas vartojimas, įpročiai, atsakomybė” pradėjo mūsų sekcijos pranešimų ciklą. Pranešėja išsamiai apibūdino aplinkos ir žmogaus-vartotojo psichologines sąsajas, jų svarbą, pranešimą iliustruodama praktiniais pavyzdžiais. Pateikė metodų, kurie gali būti taikomi mūsų kasdienybėje, savęs harmonijos ir ramybės atradimui, taip pat sąmoningo ir sumanaus vartotojo tobulinimui.

Su tyla ir meditacine įžanga, savo išskirtine, neįprasta ir labai dvasinga kalba į klausytojus kreipėsi Karolis Ganga, architektas, natūralių statybų žinovas ir praktikas. Pranešimu, kurio pavadinimas „Vidinė konstitucija“, ragino kiekvieną mūsų įvertinti būties momentą ir pamatyti save gamtoje, arba gamtą savyje, teigė, jog tik taip mes atskirsime, ar mūsų norai pokyčiams išsaugoti ir tausoti gamtą yra teisingi ir tikri, ar tik iliuzija. Iškeldamas klausimą apie ekologijos prasmę, pranešėjas atkreipė dėmesį, kad tik turint gerus santykius su pačiu savimi gali atsirasti draugiškas ir nuoseklus santykis su gamta, kitais žmonėmis. Architekto išsakytiems pamąstymams dėl vidinio nusiteikimo statybų procese ir ekologiniame požiūryje, pritarė toliau kalbėjęs pranešėjas, Ričardas Skorupskas – Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, gamtos mokslų daktaras, kraštotvarkininkas ir geografas, taip pat nepriklausomas natūralių statybų ekspertas savo rankomis išbandęs daug įvairių natūralių statybų technologijų.

Pranešėjas labai vaizdžiai apibūdino ekologiško namo sampratą, pasinaudodamas žymaus japonų architekto Kenze Tange aliuzija “NAMAS be NAMO”. Tai tarsi architektūrins modelis, kuris tikriausiai glūdi kiekviename žmoguje kaip darnos siekiamybė, kuri leistų žmogui gyventi nekeičiant gamtos arba maksimaliai tą poveikį sumažintų. Šis vaizdas sugretinamas su kitų gyvųjų organizmų būstais, esančiais virš žemės, ant žemės ar po žeme (paukčių lizdai, vabalų ar gyvūnų guoliai, urvai ir pan.). Tai ir turėtų būti, kaip teigia autorius, atskaitos taškas vertinant pastato ekologiškumą. Buvo pristatomas būsto poveikio aplinkai modelis, esminės sudedamosios dalys: branduolys-židinys, pagrindinis sluoksnis-gyvenamoji erdvė, apvalkalas-sienos. Taip pat išsamiai paaiškino poveikio aplinkai fizinius ir cheminius būdus, tokius kaip tarša per sienas, šildymo ir kanalizacijos sistemas. Šiuolaikiškoje visuomenėje dažniausiai priimtinas paviršutiniškas požiūris į ekologiškus pastatus, nes žvelgti į proceso ekologiškumą iš esmės yra pakankamai sudėtinga. Specialistas atkreipė dėmesį į esminius draugiško aplinkai pastato statybos etapus, t.y. žaliavų pasirinkimas (atsižvelgiant į gavybos, apdirbimo ir panaudojimo aspektus, idealiausiu atveju, tai turėtų būti parenkamos medžiagos pagal tai vietovei būdingus išteklius), taip pat pastato funkcionavimas  ir utilizavimas.  Visus šiuos etapus turi vienyti mažos energijos sąnaudos, atitinkamai nebefunkcionuojant pastatui jo išnykimo procesas tampa gamtos dalimi. Tačiau reikia prisiminti, jog šiuolaikiniame pasaulyje sunku išvengti atskirų detalių, kurios atitiktų išvardintus kriterijus, pvz, langai.

Buvo pristatyta pastatų sistema pagal jų ekologiškumą: neekologiški (bionegatyvūs), kai pastatas turi toksinį poveikį tiek žmogui gyvenančiam jame,tiek ir aplinkai; pseudoekologiški (bioneutralūs), kurie nedaro toksinio poveikio, tačiau funkcionavimui naudojami neatsinaujinantys gamtos ištekliai; ekologiški (biopozityvūs), kurie ženklios įtakos aplinkai nedaro. Paminėtas labai svarbus pastato adaptavimo prie aplinkos momentas, kai visuomenėje nėra priimtina apgalvoti, kad viena ar kita žaliava- medžiaga, net jei ir egologiška yra nepritaikoma pagal esamas klimato sąlygas, pastatas dažnai nėra derinamas prie kraštovaizdžio, sudarant bendro vaizdo ir funkcionavimo  harmoniją. Adaptacijos atvejus Lietuvoje ir pasaulyje pranešėjas vaizdžiai perteikė iliuctracijomis. Filosofiškai pratęsiant eko-statybų mintį sąvoka „statymas” turėtų būti siejamas su „auginimu”. Tai būtų siejama su rūpesčiu, saugojimu ir pasitikėjimu gamta. Tokia sąvoka gali būti suvokiama ir tiesiogiai, yra keletas atvejų pasaulyje, kai architektai suprojektavo ir išsiaugino namus iš augalų, kurie per maždaug 70 metų tapo pilnai gyvenamais pastatais. Labai svarbu atkreipti dėmesį į statybos trukmę, tai ne dienos ir ne vienerių metų klausimas, tai gali trukti ilgą laiko tarpą, kai pats procesas tampa organizškas, veiksmai apgalvoti ir išpuoselėti, atsižvelgiant į norus ir poreikius.

Virginija Vingrienė, susivienijimo Žali.lt narė savo pranešimu pristatė eko daržininkystė metodą, jau įgyvendintas projektines veiklas ir jų rezultatus. Eko daržininkystės praktinėmis veiklomis siekiama skatinti visuomenės sąmoningumą, planetos tausojimą ir darną, vartotojiškumo mažinimą, bendruomeniškumo jausmą ir daržininkystės įgūdžių plėtojimą. Pranešėja paminėjo, jog tai nėra naujas metodas, jis taikomas ir vis atgyja visame pasaulyje, siekiant miesto žmones sutelkti veikti drauge ir bendromis veiklomis užsiauginti sveikesnį maistą. Vilniuje įkurti daržai puoselėjami Antakalnio, Pilaitės, Užupio mikrorajonuose ir Ozo parke. Taip pat paminėtas socialiai atskirtų grupių integracijos ir įgūdžių puoselėjimo aspektas, kai daržininkystės veiklos buvo organizuojamos Pravieniškių pataisos namuose. Pristatytas eko daržų principas ir veiklų etapai: sodinimo ir derliaus nuėmimo veiklos, seminarai-mokymai, vykusių veiklų foto ir video medžiagos peržiūros, analizavimas, daržų lankytojų konsultavimas, informacijos sklaida.

Lietuvos edukologijos universiteto technologijų edukologijos programos studentės magistrantės pranešimuose pasidalino savo, kaip jaunųjų tyrėjų įžvalgomis ekologinėmis temomis.

Pranšimą tema “Ekologiška namo stogo ir sienų danga” skaitė  Vaida Vyšniauskaitė. Savo pranešimu jaunoji tyrėja išdėstė ekologiškų statybinių medžiagų vertinimo aspektus, visuomenėje priimtinus ir taikomus metodus, kurie yra derinami su šiuolaikinėmis technologijomis. Apželdinti stogai yra praktiški, funkcionuoja ir kaip apšiltinimo sluoksnis. Nendrinės čerpės, nendrių ilgastiebiai, šiaudai taip pat ekologiškos ilgaamžės stogų dangos, derančios su gamta. PAteikdama mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus teigė, jog žali ir balti stogai yra draugiškesni aplinkai. Taip pat pristatė kelias ekologiškas sienų dangų rūšis.

Vingailė Šidlauskaitė-Mouchotte pristatė temą  „Ekologiškas vandens panaudojimas”. Studentė savo pranešimu kalusytojams priminė vandens svarbą, siedama jį su gyvybe ir sveikata, priminė apie jo užterštumą ir priemones tausoti ir išsaugoti.

Visos konferencijos metu vyko stendinių pranešimų konferencijos tema eksponavimas. Vienas iš stendinių pranešimų  ,,Suaugusiųjų švietimo galimybės pasitelkiant miesto sodininkystę “ (Grundtvig mokymosi partnerystės projekto patirtis). Jį parengė Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro metodininkė,  susivienijimo Žali.LT narė Rima Leimontienė.

 

Informacija parengta vykdant Erasmus+ programos remiamą projektą „Namuose su Gamta“. Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos. Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

erasmus-logo