Šiek tiek apie mokslininkų perspėjimą žmonijai

2017 metų lapkričio 13 d. grupė mokslininkų žurnale BioScience publikavo „Antrąjį pasaulio mokslininkų perspėjimą žmonijai“. Be pačių autorių tekstą pasirašė dar daugiau nei 15000 nepriklausomų mokslininkų iš 184 skirtingų pasaulio šalių.

Straipsnyje mokslininkai apgailestauja, kad, nepaisant pakankamų žinių, per pastaruosius 25 metus žmonija nebeveik nepasistūmėjo spręsdama savo pačios sukeltas ekologines problemas, kurios su metai tik gilėja.

O padėtis tikrai kritinė: tebesitęsianti klimato kaita dėl augančio iškastinio kuro naudojimo, miškų naikinimo ir mėsos vartojimui skirtos gyvulininkystės; gėlavandenių ir jūrų žuvų populiacijos smukimas dėl nepasotinamo masto žuvininkystės bei negyvų zonų susidarymo upių deltose; sausumos gyvūnų rūšių mažėjimas dėl augančios žmonių populiacijos ir jų poreikiams užgrobiamos biosferos dalies, kurį jau galime laikyti masiniu rūšių išnykimu, šeštuoju per pastaruosius 540 milijonų metų, bet vienintelių, kurį sukėlė pati žmonija.

464EDDCB00000578-5077749-image-m-2_1510589425285

„Nesugebėdama pakankamai riboti populiacijos augimo, peržvelgti augimu grįstos ekonomikos vaidmens, sumažinti šiltnamio dujų, skatinti atsinaujinančios energijos, saugoti arealų, atstatyti ekologinių sistemų, riboti taršos, sustabdyti gyvūnų rūšių nykimo ir riboti svetimų invazinių rūšių, žmonija nesiima skubių žingsnių, reikalingų ; pavojuje atsidūrusią mūsų biosferą.“

Mano nuomone, pranešime kiek per daug akcentuojamas augančios populiacijos klausimas, ypatingai, jei manysime, jog šis perspėjimas pirmiausiai pasieks „išsivysčiusių“ šalių piliečius. Mes (t. y. „išsivysčiusių“ šalių piliečiai) esame didžiausi išteklių vartotojai ir šiukšlių gamintojai. Tad mūsų tikslas visų pirma turėtų būti (drastiškas) vartojimo mažinimas. Jau dabar mūsų individualių gyvenimų poreikiai sumoje Žemės planetai kelia didesnius reikalavimus, nei ji gali išpildyti. Tuo pačiu metu 100 milijonų žmonių vis dar vargsta žeminančiame skurde, kurio neįmanoma spręsti kitaip, nei suteikiant jiems galimybes vartoti daugiau materialinių resursų. Todėl turime suvokti, kad ekologinių problemų sprendimas neįmanomas be socialinio teisingumo įgyvendinimo.

Mes taip pat neturime būti naivūs ir tikėtis, kad šias problemas mums pavyks išspręsti technologiniu keliu. Dabartinė mūsų materialinė gerovė pirmiausiai buvo sukurta dėl atrastų pigių energijos šaltinių, t. y. iškastinio kuro. 100 proc. atsinaujinančiais resursais varoma ateitis nebus panaši į fantastiniuose filmuose vaizduojamas utopijas. Perėjimas prie ilguoju laikotarpiu tvarios visuomenės reikalaus radikalių pokyčių mūsų vartojimo, daro ir poilsio įpročiuose.

Mano manymu, norėdami išspręsti šias savo pačių susikurtas grėsmes, mes turime išmokti (prisiminti) du dalykus: dalintis tuo, ką turime su tais, kurie neturi, ir pasakyti „man pakanka“, be jokių išvedžiojimų ar pasiteisinimų.

Toks mano šventinis linkėjimas.

P. S. Pilną straipsnio vertimą ir nuorodą į originalų tekstą galite rasti čia: http://zali.lt/mokslas/antrasis-perspejimas-zmonijai/