Pagrindinis > Naujienos > Miškai > Apie mus rašo: Spalio 2 d. – kaštonų gelbėjimo akcija

Kaštonus žudant kenkėjams daugelis iš mūsų savęs klausėme – kodėl nieko nedaroma jiems gelbėti? Tačiau ilgai laukti nereikėjo: kelios visuomeninės organizacijos bei būrys savanorių spalio 2 d. visoje Lietuvoje organizuoja kaštonų gelbėjimo akciją. „EKO redakcija“ kalbina vieną šios akcijos organizatorių Rūtą Šetikaitę.

M. Norbutas: Kaip kilo akcijos idėja?

R. Šetikaitė: Jau ne pirmus metus pastebime, kad kaštonų – vienų iš gražiausių Lietuvoje augančių medžių – lapai jau vasaros pabaigoje ima ruduoti, džiūsta, krenta anksčiau, nei turėtų.

Ne vienas žmogus susimąstė: kas tai? Ogi šiuos medžius siaubiantys smulkūs, vos akimi įžiūrimi mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės.

Didžiausia paskata veikti ta, jog šie nekaltai atrodantys vabzdžiai ypatingai spėriai dauginasi ir neturi natūralių priešų, tad pradėti veikti privalo žmogus.

M. Norbutas: Kodėl kaštonai yra pavojuje, ar nepakanka, kad kaštonų lapus kiemsargiai sušluoja?

R. Šetikaitė: Paprastai sušluoti ar sugrėbti lapų neužtenka, mat vabzdžio kenkėjo – keršakandės – lėliukės tuose sudžiūvusiuose lapuose žiemoja.

Jei jie išvežami į sąvartyną arba paprastai sukraunami į komposto krūvą, kokonai ramiai šiltomis sąlygomis peržiemoja ir pavasarį toliau tęsia savo metamorfozę bei nepaliaujamai atakuoja medžius.

Tad yra tik trys būdai, kaip išvengti tolesnio vabzdžių plitimo: lapai turi būti deginami, užpilami kalkėmis arba kompostuojami specialioje (70–72 laipsnių) temperatūroje.

M. Norbutas: Kodėl kenkėjai puola kaštonus? Kokios šio reiškinio priežastys, juk prieš penketą metų tokios problemos nebuvo?

R. Šetikaitė: Keršakandžių pasaulyje suskaičiuojama net 1000 rūšių, Lietuvoje jų prisiveisė jau apytikriai 90. Šie vabzdžiai Europoje išplito iš Makedonijos, ilgainiui pasiekė ir Lietuvą.

M. Norbutas: Kas kviečiami dalyvauti akcijoje, kur registruotis, kaip gauti informaciją?

R. Šetikaitė: Laukiame visų gamtai neabejingų žmonių dėmesio, ir visai nesvarbu, kas tu – policininkas, Seimo narys ar antrakursis studentas. Kartu mes galime padaryti labai daug! Visą informaciją apie akciją galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Gelbėkim kaštonus“, tinklalapyje www.žali.lt.

M. Norbutas: Kas šios akcijos organizatoriai, rėmėjai, ar noriai organizacijos ir valstybės institucijos jungiasi prie akcijos?

R. Šetikaitė: Daug prisidėjo „Darom“ savanoriai, „Eurodesk Lietuva“, Generalinė miškų urėdija, Klaipėdos, Kauno bei Vilniaus miestų savivaldybės, mums labai padeda žalieji ir kitos organizacijos.

Kasdien sulaukiame pilietiškų žmonių skambučių ir laiškų su noru prisidėti prie akcijos – mūsų šalyje išties yra labai daug gamtai neabejingų šaunių piliečių, ir tai džiugina.

M. Norbutas: Daugeliui akcijos dalyvių tikriausiai kils klausimas, kur dėti sugrėbtus lapus, kas juos surinks?

R. Šetikaitė: Didžiuosiuose šalies miestuose sugrėbtų lapų išvežimu rūpinasi savivaldybės. Tarkim, sostinėje tereikia pranešti mums, kada ir kurioje vietoje norima rinkti lapus.

Jei žmonės neturi įrankių – mes juos atvešime ir pranešime savivaldybei, kad maišai su lapais būtų išvežti. Tačiau yra viena būtina sąlyga: lapai turi būtų be jokių priemaišų: maišuose negali būti jokių kitokio pobūdžio atliekų, nes suteršti lapai kompostavimui nebetinka.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*