Žaliąsias miestų erdves išstumia atsigaunanti statybų rinka?

Žaliosios miesto erdvės visuomenės gyvenime atlieka labai svarbią funkciją. Parkai, skverai tapę neatsiejama gyventojų poilsio, laisvalaikio vieta, o biologinei įvairovei – gamtos prieglobsčiu. Pasak specialistų, norint turėti pakankamai žaliųjų erdvių ir tinkamą šių priežiūrą, pirmiausia reikia keisti požiūrį į senus medžius.

drug7Pagal įstatymų normas, dideliame mieste vienam gyventojui turi tekti 25 kv. m žaliosios erdvės, vidutiniame mieste – atitinkamai 20 kv. m, miestelyje – 15 kv. m.

Miestai, kuriuose aktyvi statybų rinka, žaliųjų erdvių požiūriu patenka į rizikos grupę. Vilnius, kuriame didelė nekilnojamojo turto pasiūla ir paklausa, atsiduria tokioje rizikos grupėje. Pasak Žali.lt nario Lauryno Okockio, medžių ir žaliųjų erdvių sostinėje mažėja kasmet po kelis procentus. „Per pastaruosius 5 metus Vilniuje žaliųjų erdvių sumažėjo apie 10 proc. Tą pastebime ir mes, ir žmonės tokiais klausimais kreipiasi į mus. Gyventojai pastebi, kur anksčiau buvo kokie apleisti parkeliai, neturintys parko statuso, užstatomi daugiabučiais pastatais, nes dabar rinkoje statybų bumas. Butų paklausa ypač didelė Vilniuje“, – teigė jis ir atkreipė dėmesį, jog anksčiau sostinėje sparčiai augo tokie mikrorajonai kaip Pilaitė, šiuo metu statybos plečiasi labiau į miesto centrą, – Naujamiestyje, Žvėryne, aplinkiniuose rajonuose Antakalnyje, Šnipiškėse.

L.Okockis tikino matantis ir kitą bėdą, jo nuomone, tiek šalies, tiek sostinės savivalda neturi supratimo apie senus medžius, dažnai matant papuvusį kamieną ar šaką skubama ją kirsti, bet ne gelbėti, gydyti. „Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje medžiai yra vertinami, kiekvienas jų turi savo identifikacinį kodą, visi medžiai sunumeruoti, – aiškino jis. – Vilniuje pirmiausia turi būti atlikta medžių inventorizacija, medžiai turi būti vertinami, ir leidimai juos kirsti neturi būti lengvai išduodami. Miesto želdiniai – jei tai nėra saugoma teritorija – savivaldos reikalas. Manau, geriau, kad už tai taptų atsakinga Aplinkos ministerija, tada ir medžiai nebūtų taip greit pašalinami.“

Vilniaus savivaldybės atstovų informacija, inventorizuoti visus miesto želdinius sostinės savivaldybė pradėjo prieš dvejus metus. Savivaldybė inventorizavusi medžius Žvėryne, dalyje Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijų. Šiuo metu intensyviai vyksta inventorizacija visose seniūnijose.

Visos šalies savivaldybės per 10 metų nuo Želdynų įstatymo priėmimo (Želdynų įstatymas buvo priimtas 2008 metais, – aut. past.) privaloma tvarka turi inventorizuoti medžius, kol kas čia labiausiai pažengusi Kauno savivaldybė. Inventorizavus medžius būtų aišku, kiek valstybinėje miesto žemėje auga medžių, kokia jų būklė, kiek jų ir kaip reikės gydyti ir panašiai.

L.Okockis įsitikinęs, jog medžių priežiūrą miestuose reikėtų pavesti specialistams, juo labiau kad Lietuvoje jų turime, veikia arboristų draugija. L.Okockio vertinimu, deja, sostinėje medžius sodina ir geni tie patys žmonės, kurie užsiima ir plytelių klojimu. Jei medžius prižiūrėtų kvalifikuoti specialistai, medžių priežiūros kokybė smarkiai išaugtų ir jų nereikėtų šalinti.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Kristina Ulkienė informavo, jog Aplinkos ministerija kaip tik planuoja Želdynų įstatymo pakeitimą, kad būtų įstatymiškai reglamentuota, jog įmonės, tvarkančios želdinius, būtų atestuotos, vadinasi, apmokytas ne tik darbų vadovas, bet visa įmonė. „Žinoma, įmonė gali turėti tų darbuotojų, bet jie pasidalija į kelias grupes, vienoje grupėje yra apmokytas darbų vadovas, kita grupelė dirba pati sau, neparodė darbų vadovas, ir tada nugeni ką nors ne taip“, – kalbėjo K.Ulkienė.

Kiekvienas sprendimas, veiksmas, susijęs su žaliosiomis erdvėmis, atsiliepia čia gyvenančiai biologinei įvairovei. L.Okockiui labai apmaudu dėl Vilniaus Sapiegų parko, mat čia buvo įrengiamos automobilių statymo aikštelės ir prireikė kirsti medžius. „Nesuprantamas dalykas. Valstybės senus medžius labai vertina, žinau, kad seniausia liepa Sapiegų parke skaičiuoja jau apie 300 metų. Parkai yra gyvybė. Išpuvusi šaka yra buveinė paukščiams, uoksai atsiranda, nes geniai ertmes iškala tik supuvusiame medyje“, – teigė jis.

Tiesa, Vilnius gali didžiuotis Vingio parku, tai vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos parkų. Jei žmonės nori pamatyti sengirę, seniausių pušų, Vingio parkas – geriausias to pavyzdys, ir važiuoti niekur nereikia. Žali.lt narys tikino, jog Vingio parke gyvena begalė gyvūnų rūšių, tai įvairūs varliagyviai, driežai, žalčiai, voverės, taip pat saugomi paukščiai. Čia puikiai įsikūrusios peri pelėdos, kiti sparnuočiai, už tai reiktų ačiū pasakyti ir Lietuvos ornitologų draugijai, kuri čia prikėlė daug inkilų.

Visą Editos SIAVRIS straipsnį skaitykite čia.