Radiocentro laidos „Žaliasis patrulis“ interviu su Laurynu Okockiu Lap25

Etiketės

Susiję įrašai

Dalintis

Radiocentro laidos „Žaliasis patrulis“ interviu su Laurynu Okockiu

Žali.lt sueigos narys Laurynas Okockis davė interviu radiostočiai „Radiocentras“ keturračių žalos klausimu, išdėstė dalį priežasčių, kodėl reikia riboti jų naudojimą miškuose ir kitoje aplinkoje, ir kaip valstybė tai daro. Kviečiame susipažinti su interviu tekstu, o labai susidomėjusius ir pasiklausyti įrašo.

Gal galite atskleisti mūsų klausytojams, ar iš tiesų keturračiai motociklai Lietuvos miškuose ir saugomose teritorijose yra opi problema?

Keturratis yra motorinė transporto priemonė, kurios vairuotojui galioja visos Kelių eismo taisyklės. Taigi, remiantis jomis, visureigis, keturratis ir enduro motociklas yra transporto priemonės, kurioms draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo, išskyrus specialiai tam įrengtas vietas.
Motorinėms transporto priemonėms negalima nuvažiuoti nuo kelio ar keliuko, važinėti svetimais laukais, miško paklote, upėmis, upeliais, ežerais, jūros pakrante ir užšalusių vandens telkinių ledu. Tai yra griežtai apibrėžta ir kiekvienam turi būti savaime suprantama.
Savaime suprantama turėtų būti ir tai, kad motorinėmis transporto priemonėmis galime važinėtis tik keliais (įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais). Šios taisyklės galioja visoje Lietuvoje ir jokios išimtys minėtoms nuostatoms netaikomos. Papildomi reikalavimai taikomi lankymuisi saugomose, rekreacinėse ar kitose ypač svarbiose, vertingose teritorijose.

Turbūt nevisi ekstremalių pojūčių gerbėjai suvokia, kokią žalą miškams daro pasivažinėjimai keturračiais? Gal galite atskleisti, kas dėl tokių pasivažinėjimų nukenčia labiausiai?

Aplinkos apsaugos įstatyme aiškiai nurodoma: „Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareigos.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje apie piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareigas rašoma: „Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.“
O labiausiai nukenčia miško paklotė bei joje auganti smulkioji miško flora ir fauna. Jau nekalbu apie tam tikrų retų ir saugomų – į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų buveinių visišką sunaikinimą, bet dažnai būna sunaikinama ir miško paklotė su visa grybiena ir samanų sluoksniu. Taip pat žūsta vabzdžiai, duobagyviai, šliužai, kirmėlės, ropliai, kurie yra ypač svarbūs gamtoje, kaip daugelio paukščių rūšių bei tam tikrų gyvūnų pagrindinis maisto šaltinis. Žuvus jiems žūsta ir jais mintantys gyvūnai. Dažnai keturračiai mirtinai traiško gluodenas, angis ir žalčius.

Gal galite prisiminti konkrečių pavyzdžių, kai dėl tokių pasivažinėjimų keturračiais skaudžiai nukentėjo gamta?

Pernai  2013 m. vasarą šalia Druskininkų kurorto esančiuose pušynuose, kur mano manymu nelegaliai vykdomi pramoginiai pasivažinėjimai keturračiais motociklais, ant keturračių išdraskytos miško paklotės vienoje vietoje radau Lietuvoje saugomo ir reto Lygiažvynio žalčio palaikus, sutraiškytą paukštelių lizdelį, negyvus geltonskruosčius žalčius randu gana dažnai: ypač pavasarį ir rudenį – jų migracijos laikotarpiu.
O labiausiai šokiravo, kai radau partrenktą negyvą vos poros savaičių stirniuką, kurio palaikai akivaizdžiai gulėjo ant šlaito įkalnėje esančios keturračių trasos.

O kokiomis priemonėmis stengiamasi sučiupti tuos niekadėjus?

Su niekadėjais kovoja Aplinkos ministerijai pavaldūs Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, kurie šiuo metu yra 8: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulų, Utenos ir Vilniaus. Valstybinių miškų urėdijų darbuotojai nuolat stebi situaciją, taip pat ir valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai stebi saugomas teritorijas. Bet prie kiekvieno miškelio, upelio ar piliakalnio nepastatysi po pareigūną, nes valstybė neturi tokių galimybių, tiek žmogiškųjų išteklių ir biudžeto, todėl svarbiausias ir veiksmingiausias ginklas šioje kovoje esame mes – pilietinė visuomenė. Todėl privalome būti aktyvūs, principingi ir pranešti apie matomus pažeidimus. Čia tas pats kaip ir su neblaiviais vairuotojais, pranešdami apie daromą pažeidimą mes užkertame kelią gręsiančiai nelaimei. Todėl delsti tikrai neverta.

Kokios baudos gresia už miško niokojimą?

2013 m. lapkričio 15 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S Nr. D1-849 DĖL LANKYMOSI MIŠKE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO AIŠKIAI NURODO KĄ GALIMA, O KAS YRA DRAUDŽIAMA LANKANTIS MIŠKE.
ATPK  55:
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų apsaugos reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
ATPK 76 STR:
kai padaroma žala aplinkai, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų litų.
Jau kartą baustiems už tokius numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų  apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų.
kai padaroma žala aplinkai, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų, taip pat nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, arba valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų litų.
užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų litų ir pareigūnams – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už šio straipsnio septintojoje ar aštuntojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Na ir pabaigai, kur reikėtų kreiptis klausytojams, norintiems pranešti apie miško niokojimą keturračiais?

Yra įvairių būdų ir galimybių pranešti apie daromą pažeidimą. Gyventojai turėtų pranešti  apie matomus pažeidimus RAAD departamentų darbuotojams, policijai arba patogiausia tai atlikti trumpuoju numeriu 112. Jeigu pažeidimas vykdomas miške, galima pranešti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriui arba pagal teritoriją esančiai to rajono miškų urėdijai.  Jeigu pastebėjot pažeidimą saugomose teritorijose – kreiptis reikėtų į valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.  Gyventojai turėtų atsižvelgti į situaciją, parodyti savo pilietinio sąmoningumo lygį ir imtis visų galimų priemonių pažeidimo užkardymui. Kartais juk ir patiems galima sudrausminti asmenis, kurie daro tam tikrus pažeidimus ar žalą, bet visuomet reikėtų reaguoti skubiai ir tai geriausia atlikti informuojant telefonu 112.