Nereikalingas miško kirtimas Vilniuje įsiutino žaliuosius: skųs Konstituciniam Teismui

Jeigu gyvenate šalia miškelio, jums patinka ten pasivaikščioti ar pabėgioti, nenorėtumėte, kad netikėtai jis būtų paaukotas naujai asfalto dykynei. Vilniuje, kur automobilių skaičius vienam gyventojui seniai viršijo pažengusių Europos miestų rodiklius, vis didesnę vertę mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei įgyja žaliųjų plotų išsaugojimas. Tačiau už teisę gyventi sveikoje aplinkoje dar teks pakovoti, nes visuotinio asfaltavimo ir užstatymo lobistai nusitaiko vis į naujus gamtos kampelius.

Atgyvenusiomis nedarnaus augimo ir plėtros kategorijomis mąstantys biurokratai ir politikai bei jų dengiami verslai visada randa pasiteisinimų, kodėl dar ir dar vieną žalumos arą ar hektarą reikėtų sunaikinti ir urbanizuoti, nes „taip mums visiems bus geriau“.

Tačiau svarbiausias lobistų argumentas dažnai būna ne racionali būtinybė, o „stogas“ valdiškose institucijose, kurios gali proteguoti projektą ir leisti „savo“ verslininkams kišti nagus ten, kur paprastam mirtingajam neleidžiama nė kojos įkelti.

Santariškių miestelį – į asfalto žiedą

Abejotiną reputaciją dėl atitikimo įstatymams ir Konstitucijai jau įgijo vienas iš Vilniuje stumiamų „buldozerinių“ projektų, kuriam dėl neaiškių motyvų siūloma paaukoti 3 hektarus miško Verkių regioniniame parke.

Susivienijimo žali.lt atstovams vietiniai gyventojai pasakojo, kad anksčiau jiems net nebuvo leista surengti talkos šiame miške ir rinkti jame šakų, nes Regioninio parko direkcija budriai saugojo gamtos kampelį nuo įsiveržėlių.

Tačiau atsiradus stambesniam interesui požiūris į mišką radikaliai pasikeitė: 2013-ųjų lapkritį sostinės tarybai buvo pristatyta idėja iškirsti miško sklypą ir nutiesti judrią gatvę į Santariškių ligoninių miestelį, ir mūsų išrinktieji atstovai nepajėgė atsispirti pasiūlymui. Miško negelbėjo nei saugomo regioninio parko, nei dalies sklypo turimas valstybinės reikšmės miško statusas. Niekuo nebegali padėti nė parko vadovai, nes jie pavaldūs savivaldybei. Visuomenei imta piršti nuomonę, esą nauja gatvė leis greičiau pasiekti ligonines ir sutaupyti lemtingą minutę mirštančiajam ligoniui.

Bet kiek kvėpavimo sistemos ir onkologinių ligų mums visiems gali kainuoti nežabotas žaliųjų plotų naikinimas ir tų pačių Santariškių apjuosimas iš visų pusių judriomis gatvėms?

Iš piršto laužta problema

Kas yra važiavęs į Santariškes, žino: patekti į ligoninių miestelį didesnio rūpesčio nėra, bet daug opesnė problema yra pasistatyti automobilį, jeigu atvyksti ne viešuoju transportu.

„Mes, žalieji, visada esame už viešąjį transportą ar dviratį, bet lankant ligonį tai ne visada realu, todėl pripažįstame: aikštelės automobiliams ten išties trūksta, – sako žali.lt aktyvistė Virginija Vingrienė. – Bet nauja gatvė tam visiškai nebūtina, be to, Santariškėse užtektų erdvės įrengti naują aikštelę ir nekertant miško. O ligonių gyvybes daug labiau saugotų, jeigu valdžia atsižvelgtų į mūsų siūlymą visame mieste įrengti atskiras juostas viešajam ir specialiajam transportui – viena gatvė miesto pakraštyje neišspręs spūsčių bėdos visame Vilniuje“.

Santariškiečiai, su kuriais bendravo žali.lt, spėja, kad ligoninių administracijai tenka pritempti aikštelių trūkumą prie poreikio tiesti naują gatvę, mat kelių tiesimą gali remti įvairūs fondai, o „parkingams“ lėšos neskiriamos. Agituoti už naują gatvę gali skatinti ir neskaidrūs privatūs interesai, apie kuriuos nekalbama.

„Aišku viena: į Santariškes dabar galima patekti Kalvarijų, Mokslininkų, Žaliųjų Ežerų ar Skersinės gatvėmis iš keturių skirtingų pusių, – dėsto V.Vingrienė. – Spręsti automobilių stovėjimo problemą galima esamame miestelio plote. Susisiekimui Molėtų plento link gerinti racionaliau būtų praplėsti Skersinės gatvę vos apie 200 m toliau, nei siūloma tiesti naujoji gatvė. Abiem atvejais vertingas miškas būtų išgelbėtas nuo nereikalingo iškirtimo“.

Mišką iškirsti – žalia šviesa

Pasak žaliųjų, kalba šiuo atveju yra ne tik apie 3 hektarus miško „kažkur Santariškėse“, nors tai ir yra nemažas plotas – maždaug pusė viso Bernardinų sodo.

Blogiausia tai, kad žaliąjį Lietuvos veidą darkantys verslai ir jų lobistai valdžios struktūrose, rodos, ima atvirai spjauti į teisės viršenybę, nepaiso nei Konstitucijos, nei miškams suteikiamo ypatingo statuso. Anksčiau ar vėliau toks požiūris gali smogti kiekvienam iš mūsų – bet piliečiai, rodos, atsibunda tik tada, kai ekskavatoriai ar medkirčiai atkeliauja iki jų kiemo.

Žali.lt talkinantis teisininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad tvirtinant planą taryboje buvo šiurkščiai pažeisti Miškų įstatymas ir Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis miško žemės paskirties ir naudmenų keitimą.

Atsitiktinumas ar ne, bet žaliesiems ėmus galynėtis su sostinės savivaldybės administracija teismuose, Vyriausybė 2015 metų pradžioje suskubo taisyti tvarką ir „atbuline data“ įteisinti savivaldybės tarybos sprendimą iškirsti dalį Verkių parko.

„Matome, kad Vyriausybė ir Seimas eina klaidingu keliu, kuris ilgainiui gali daug kainuoti Lietuvai – miškas, anksčiau Konstitucijos saugotas nuo nepagrįsto iškirtimo, po visų „pataisų“ dabar gali būti lengva ranka aukojamas verslo reikmėms vos ne bet kokiu pretekstu.“, – pažymi žali.lt nariai.

Prasilenkia su Konstitucija

Susivienijimas Žali.lt pateikė prašymą bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo 2011 m. priimtų Miškų įstatymo pataisų ir Vyriausybės nutarimo dėl miško paskirties ir naudmenų keitimo.

Anot Susivienijimo Žali.lt atstovo teisininko Kristijono Paliučio, yra rimtų pagrindų manyti, kad šie teisės aktai kertasi su Konstitucija: „Po paskutinių įstatymo pataisų miško paskirties keitimas tapo nebe reta išimtimi, ką aiškiai savo praktikoje yra įvardijęs Konstitucinis Teismas, o pakankamai plačiai paplitusiu reiškiniu. Todėl manau, kad dabartinė Miškų įstatymo 11 straipsnio redakcija prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė net ir galiojančia Miškų įstatymo tvarka nesivadovauja.“

Kol byla nagrinėjama teismuose, žalieji nepraranda vilties, kad pavyks nuo galimų neskaidrių interesų apginti mums deguonį gaminantį, sveikatą saugantį, o paukščiams ir žvėrims – namus suteikiantį žaliąjį plotą. Aktyvistai ketina kreiptis ir į naują miesto valdžią, kad neteisėti buvusios tarybos priimti sprendimai būtų panaikinti. Žali.lt atkreipia dėmesį, kad naujoji valdančioji Vilniaus koalicija įsipareigojo užkirsti kelią žaliųjų plotų mažinimui sostinėje.