Pagrindinis > Kita > Geriausias planetos išsaugojimo kelias – pradėti nuo savęs!

Susivienijimas Žali.lt 2013 m. gruodžio 7 d. surengė jau ketvirtąjį metinį forumą, šį kartą akcentuodami gausybės Lietuvoje veikiančių žaliųjų organizacijų bendradarbiavimo svarbą. Vis labiau įsibėgėjant nežaboto vartotojiškumo bumui, nežabotam išteklių naudojimui ir katastrofiškiems aplinkos taršos mastams, svari žalioji pozicija tampa iškirtinai svarbi. Kaip bebūtų gaila, bet žaliųjų judėjimai  Lietuvoje šiandien pakankamai išsibarstę veiklos, požiūrių, ideologinių niuansų ar nuomonių skirtumų pagrindu. Tuo tarpu sėkmingam judėjimui planetos išsaugojimo kryptimi būtinas žaliųjų jėgų telkimas, skirtingas pozicijas, nuomonių ir veiklų įvairovę racionaliai panaudojant bendrų žaliųjų tikslų įgyvendinimui. Tai yra vienas pagrindinių jaunos organizacijos – susivienijimo  Žali.LT – tikslų.

Pakviečiant žaliąsias organizacijas plačiau bendradarbiauti, renginys pradėtas Susivienijimo  Žali.LT koordinatorės Virginijos Vingrienė pristatoma 2013 metais organizacijos vykdyta veikla. Nors ir sulaukusi daug kritikos dėl plataus veiklos spektro, gausybės renginių bei veiklos netradicinio veiklos organizavimo, Žali.LT nuveikė nemažai. Organizacijos aktyvistai toliau tęsė prieš metus pradėtą bendruomenės daržų plėtros darbą, organizavo miesto erdvių apželdinimo talkas, inicijavo GMO stalo, nieko nepirkimo dienos akcijas, vykdė šviečiamąją visuomenės veiklą, organizuodama paskaitas ir konferencijas, vykdė tarptautinius projektus,  dalyvavo kitų organizacijų inicijuotose akcijose. Aktyviausiai Žali.LT pasižymėjo politikų spaudimo srityje, rašydami raštus ir išsakydami argumentus dėl priimamų politinių ir ekonominių sprendimų. Viena drąsiausių ir prasmingiausių organizacijos iniciatyvų – dalyvavimas „Nike“ organizuojamame maratone, išsakant atvirą poziciją prieš vaikų išnaudojimą korporacijų, įskaitant „Nike“, prakaito dirbtuvėse. Pradėtas žaliųjų organizacijų vienijimo darbas, padėjo pamatus bendrų pareiškimų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metų priimamų sprendimų gamtosauginiais klausimais gausai ir parodė vieningos veiklos veiksmingumą.

Pabrėždama bendros žaliosios veiklos svarbą, pranešėja akcentavo, jog žaliųjų sėkmė slypi ne vien tik bendradarbiavime, bet ir populiarumo nesivaikyme, juo labiau, kad kai kurie siūlomi sprendimai gali atrodyti nepriimtini žymiai daliai gyventojų. Tačiau ilgainiui jie atneša ekonominę ir socialinę naudą. Svarbiausiais žaliosios veiklos aspektais turi išlikti veikla, paremta idėja, nepriklausomumas, drąsą, naujų kelių išbandymas, šablonų atsisakymas ir aktyvaus darbo turimais resursais svarba. Ypač svarbus organizacijos siekiamų vertybių diegimas jos viduje, kur nuo pačių ištakų vyrauja nehierarchinė aplinka, lygiavertis savanorių dalijimasis darbais ir balso teise, pabrėžiant ir skatinant kiekvieno nario lyderystę ir svarbą. Platus organizacijos veiklos spektras padeda ne vien spręsti žaliuosius klausimus, bet ir suteikia galimybę realizuoti idėjas sau artimoje srityje.

Galbūt todėl ir galime pasidžiaugti nuo organizacijos steigimo pradžios patrigubėjusiu narių skaičiumi. Pakviesdama visus vieningai jungtis, pranešėja pabrėžė įnešamų idėjų veiklos tobulinimui, darbo krypčių aktualizavimui, veiksmingesnių priemonių veiklos įgyvendinimui paieškos ir nuomonių, pozicijų ir požiūrių svarbą bendram harmoningam darbui ir rezultato kokybei.

veikla 2013 ir žaliosios bendradarbiavimo galimybės

Iškeldama jautrų klimato kaitos klausimą, kaip visų žaliųjų idėjų veiklos krypties pagrindą, Baltijos aplinkos forumo atstovė Gintarė Jonušauskaitė pasidalino įspūdžiais iš 2013 m. lapkričio 11-22 d. Varšuvoje vykusios Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijos (COP 19), kurios metu buvo iškeltas uždavinys susitarti dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pažabojimo nuo 2020 metų, siekiant išvengti didesnio nei 2°C globalinio atšilimo. Juo labiau, kad globalaus klimato atšilimo pasekmės vis dažniau pasireiškia įvairių gamtinių kataklizmų, nusiaubiančių šalių, dažnai neteršiančių aplinkos teritorijas, pavidalu. Pasak, pranešėjos, pristačiusios pranešimą tema „Pasaulinio klimato susitarimo link“, konferencijos metu buvo nuolat eskaluojamas visiškai neseniai Filipinus nusiaubusio taifūno pasekmių klausimas. Tačiau per dvi savaites vykusius karštus debatus, planuotas susitarimas taip ir nebuvo pasiektas. Anot pranešėjos, šalys sutarė tik dėl galimybės susitarti per 2015 m. gruožio menesį į Paryžiuje vyksiančią (COP 21) konferenciją, įsipareigojant iki to laiko pateikti nacionalinius klimato kaitos švelninimo tikslus, taikomus po 2020 m., nors NVO tikėjosi ankstyvesnių terminų. BEF atstovė nuogąstauja ir dėl aiškumo, pasidalinimo atsakomybe ir tikslais stokos bei proceso etapų įgyvendinimo datų nebuvimo. Tačiau tai, anot G. Jonušauskaitės, geriau, negu nieko.

Susitarimų pasiekimą apsunkino skirtingi šalių siekiai ir ambicijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo kontekste. Didelė diskusija vyko skirstant šalis į išsivysčiusias ir besivystančias. Dalis besivystančiųjų šalių mano, kad turi išlikti Kioto protokole numatyta emisijų mažinimo įpareigojimų diferenciacija, mažinimo reikalavimą paliekant tik išsivysčiusioms, stipriai industrializuotoms šalims, kaip didžiausioms teršėjoms, o besivystančioms šalims suteikiant galimybę augti. Tai nuolat pabrėžė disponuojančių dideliais naftos ištekliais ir priklausančių nuo iškastinių žaliavų kuro besivystančiųjų šalių grupė. Tačiau siekiant susitarimo, visos šalys turi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, atsižvelgiant į jų skirtingą atsakomybę, sugebėjimus ir kontekstą. Nors, išsivysčiusios šalys tai supranta ir sutinka prisidėti, dalis industrinių šalių, tokių, kaip Australija, Japonija ir Kanada atsisako klimato kaitos mažinimo siekių ir bando pakelti savo tikslų kartelę aukščiau. Ypač nuliūdino Japonijos siekis, sužaidus šiltnamio dujų emisijos mažinimo laikotarpio pjūvių dėlione manipuliuojant procentais, pateikė pasiūlymą, pagal kurį laikotarpiu nuo 2005 m, jų šalyje emisija netgi padidėja, lyginant su planuotu laikotarpiu nuo 1992 m. Įžūliausias, anot pranešėjos, buvo Lenkijos Vyriausybės akibrokštas kartu su Klimato kaitos (COP19) konferencija, surengiant Tarptautinį anglies ir klimato viršūnių susitikimą ir konferencijos organizatorių ciniški teiginiai, įvardijant efektyvesnes anglių elektrines, kaip priemonę kovoti su klimato kaita.

Anot pranešėjos, konfernecijos atmosfera labiausiai nusivylė čia dalyvavusį taifūno nusiaubtų Filipinų atstovą. Ašarodamas jis bandė atkreipti visų konferencijos dalyvių dėmesį į tikrai nepavydėtiną Filipinų padėtį dėl savo nedėkingos geografinės padėties užklumpamą vidutiniškai 10 taifūnų kasmet, iš kurių vidutiniškai 2 atneša itin katastrofiškus padarinius. Juo laviau, kad ši šalis visiškai nekalta dėl klimato kaitos pokyčių, o nuo jų padarinių nukenčia labiausiai.

Visgi galima pasidžiaugti bent tuo, kad šalys priėmė sprendimą įsteigti Žalos ir netekčių fondą padėsiantį šalims, nukentėjusioms nuo klimato kaitos padarinių. Taip pat buvo pasiektas tikslas – surinkti 100 mln. JAV dolerių įnašą vadinamajam Prisitaikymo fondui, sudarančiam galimybę pradėti prisitaikymo prie klimato kaitos projektus besivystančiose šalyse. Tačiau, anot pranešėjos tuo diskusija dėl pagrindinio susitarimo tikrai nesibaigia ir turės erdvės tęstis COP 21 metu.

Su pranešimo medžiaga galima susipažinti čia: 1207 Lemtingi metai iki 2015 FINAL

Lietuvos  valdžios požiūrį į aplinkos taršos mažinimo kelius pristatė Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, akcentuodamas opią mažiausiai aplinką teršiančios visuomeninės transporto priemonės atsisakymo problemą. Sprendimas atsisakyti troleibusų Vilniuje motyvuojamas jų lėtumu, senumu ir  didesne, nei autobusai įsigijimo kaina. Tačiau, anot pranešėjo, troleibusų draugiškumas aplinkai ir daug ilgesnis, nei autobusų tarnavimas viską atperka su kaupu. Dar viena tokio nelogiško sprendimo priežastis – miesto estetinį vaizdą darkanti troleibusų laidų sistemą. Tačiau visi puikiai supranta, kad vien greitaisiais autobusais susisiekimo visuomeniniu transportu poreikio problemos neišspręs, todėl dauguma žmonių privers persėsti į automobilius, taip sukeliant aplinkos taršą. Savivaldybės atstovai vis garsiau kalbą apie ekologiškų autobusų erą. Tačiau M. Markevičiaus nuomone, ekologinių autobusų Lietuvoje nebus dar 10 metų. Juo labiau, kad elektra varomų autobusų ličio jonų akumuliatoriai yra ekologinė bomba, o efektyvumas juos dar gerokai atsilieka nuo troleibusų variklių efektyvumo. Didžiausia tikimybė, kad naikinant troleibusų maršrutus, ruošiama dirva, garsiajai tramvajų, idėjai. Tačiau, jei nesiruošiama tiesti bėgių, ratiniai tramvajai, būtų tų pačių troleibusų analogas ir eismo srautų nepagerintų.

Apibendrindamas ankstesniuose pranešimuose įvardytas aplinkosaugines problemas, Lietuvis Žaliųjų judėjimui ir keletui kutų žaliųjų organizacijų atstovaujantis Andrejus Gaidamavičius, pasiūlė įvardijo esmines jų priežastis, siekiant ieškoti efektyviausių globalių sprendimų. Pristatydamas pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Korporacija kiekviename mūsų ir aplink mus“ pasiūlė priežasčių ieškoti savyje. Juk kiekvienas iš mūsų, anot pranešėjo, pasižymime tokiu pačiu godumu, kaip ir didžiausiai aplinkosasogos teršėjais įvardijamos korporacijos. Net ir tie, kurie iš idėjos laiko save gamtos saugotojais, godumo vedini dosniai atveria savo pinigines, korporacijų produkcija, taip sudarydami puikias sąlygas galimybę joms sėkmingai bujoti. Patingėdami pasivaikščioti ekologinių parduotuvėlių link, mes tiesiu keliu sukame į „Maksimą“, kur visas vienoje vietoje ir apie viską pagalvota, godžiai į krepšius kraudami konservantų prifarširuotus ir teršiant aplinką išaugintus dideliais atstumai transportuotus produktus. Nepagalvojame ir apie tai, kad nupirkdami Bangladeše pagamintą drabuži, mes prisidedame dar ir prie vergiškomis sąlygomis dirbančių mažamečių išnaudojimo. Taigi, ar galime save vadinti aplinkos sergėtojais, kovotojais su taršą, jei mūsų dėka klesti didžiausios aplinkos teršėjos? Klabėdamas apie pompastišką Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijos reginį, kur susirenka gausios delegacijos įvairiausių pasaulio šalių delegacijos, o rezultatai nepasiekiami, pavadino jį pornografija. Ar tai ne elementariausio vartotojiškumo pavyzdys, išleidžiant milžiniškas sumas kelionei, viešbučiams, maitinimui ir pačiam renginiui?, retoriškai paklausė žaliasis. Akivaizdu, kad ši ceremonija sukelia daugiau aplinkos taršos problemų, nei jų išsprendžia.

Įvardydamas žaliųjų organizacijų, kaip aplinkosauginių problemų sprendėjų branduolio veiklą Lietuvoje, Andrejus akcentavo jų gausos ir tarpusavio nesusikalbėjimo absurdiškumą. Pasak Andrejaus, kažkas su Lietuvos žaliaisiais negerai, kad kasmet susikuria po naują žaliąjį judėjimą. Tai jau panašu į norą kiekvienam turėti savo vardo organizaciją, ką galima įvardyti to paties vartotojiškumo pasekme. Atkreipdamas dėmesį į neseniai Rygoje įvykusią tragediją, sugriuvus Maksimos pastatui, pasiūlė kiekvienam sugriauti „Maksimą“, – korporacijos simbolį – savyje, pradedant ieškoti veiksmingiausio aplinkosaugos kelio, problemą sprendimo pradedant nuo savęs.

suvaziavimas2Realių veiksmų kelią, pradedant nuo savęs, pateikė atstovas Donatas Vaičius, pristatydamas jau du metus iš eilės Žali.LT įgyvendinamą bendruomenės daržų miestuose idėją. Tuo siekiama ne tik parodyti ekologines alternatyvas „Maksimos“ prekystaliams, bet ir suburti bendruomenės ratą.

Tuo tarpu gana revoliucines idėjas, aplinkos ekologizavimo klausimą pradedant nuo savęs, pristatė Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros doktorantė Inga Valentinienė. Kauno kolegijos Pramoninių technologijų ir dizaino katedros lektore dirbanti dizainerė pasiūlė ekologinį sprendimą vienoje iš didelių aplinkos teršėjų ir medienos išteklių naudotojų – baldų gamybos srityje, keičiant medienos žaliavą, patvarumu pasižyminčiu linų, dilgėlių ir kanapių pluoštu. Taip gimė idėja pačios sugalvotu pavadinimu – LDK dizainas.
Anot pranešėjos, – naudojant baldų gamybai natūralias greitai augančias ir kompostuojant greitai suyrančias žaliavas bus ne tik tausojami medžiai ir žemės resursai, bet ir sumažės aplinkos tarša. „Manau, jog ekologija vien tik iš perdirbamų medžiagų, nėra teisingiausias kelias, nors tai yra labai populiaru šiuolaikinėje ekodizaino srityje. Dažnai demonstruojamos interjero objektų kolekcijos iš jau panaudotų buities rakandų, automobilių, drabužių ar atitarnavusių aksesuarų. Tačiau prieš tai šias medžiagas reikia kaupti, rūšiuoti, perdirbti, kas imlu darbui, elektros energijai, tam naudojama, kol kas labai brangi įranga. Juo labiau, kad tos medžiagos taip niekuomet ir nepavirs savaime sunykstančiomis gamtoje. Jos ir vėl kažkada taps šiukšlėmis.“ Anot pranešėjos,  LDK dizaino plokštės irimo požiūriu daug aplinkai draugiškesnės už medienos drožlių plokštes, kurių irimas gamtoje lėtas, o perdirbimui reikalinga speciali brangi įranga ir taip sunaudojama daug energijos.

suvaziavimas 4Be to, pasak ekodizainerės, pakeičiant medienos ir plastiko žaliavą, minėtų LDK plokštėmis, nereikia naudoti aplinką itin teršiančių cheminių klijavimo medžiagų, kurios nuolat skleidžiamos namų aplinkoje, todėl kenkia sveikatai labiau, nei automobilių išmetamosios dujos, nes jų poveikio zonoje mes praleidžiame žymiai daugiau laiko.

Dizainerė detaliai aprašė savo rankomis ruoštos žaliavos gamybos eksperimento procesą. Na, o šiuo metu išbandoma LDK medžiagos gamybos technologija bendradarbiaujant Lietuvos ir užsienio medienos apdirbimo ir baldų gamybos pramonės įmonėmis.

Iš pristatytos informacijos, akivaizdu, kad šalia egzistuojančių problemų, turime ir akivaizdžių įrodymų apie galimybę daryti žaliuosius pokyčių, tiek pradedant nuo savęs, teik bendromis jėgomis sprendžiant problemas ir darant pokyčius globalesniame lygmenyje. Belieka burtis draugiškai aktyviai vieningai veiklai, padedant vieni kitiems įpūsti žaliąją žariją savyje, padedančią įtraukti visuomenė į šios liepsnos sūkurį.

Pasibaigus konferencijai, vyko Žali.LT metinis susirinkimas. Jo metu buvo pakeisti įstatai, pristatyta metinė organizacijos veiklos atskaita. Perrinkti susivienijimą atstovaujantys organai. Susivienijimo koordinatoriumi išrinktas Martynas Norbutas, pavaduotojais – Virginija Vingrienė, Svajūnas Plungė ir Donatas Vaičius.

Sueigos nariais nuo šiol bus  Radvilė Rimgailaitė, Linas Kranauskas, Sigutė Dautartaitė, Laurynas Okockis, Frankas Wurft ir Giedrė Razgutė.

Jūratė Mažeikytė perrinkta susivienijimo kontroliere, o etikos priežiūros komandos nariais – Karina Klinkevičiūtė, Anatolijus Chudobkinas ir Skirmantas Reičiūnas.

 

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*