ES laisvosios prekybos sutartis su JAV – demokratijos išprievartavimas

Publikuojame originalų komentarą, kurį siuntėme „Ūkininko patarėjui“.

Laikraštyje publikuotą komentarą rasite paspaudę nuorodą:

Ūkininko patarėjas, 2015 m. kovo 26 d.

Chloro dioksidu apdoroti viščiukai, augimo stimuliatoriais užauginta kiauliena atkeliauja ant jūsų stalų, o dalis ES valstybių suvereniteto perduodama stambioms verslo grupėms. Tai tik keletas galimų neigiamų ES laisvosios prekybos sutarties su JAV padarinių. Jei apie šias pasekmes būtumėt žinoję anksčiau, ko gero jau būtumėt pasirašę peticiją, apie kurią kalbėsiu šio komentaro pabaigoje. Deja, kol kas apie transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės sutartį Lietuvoje buvo kalbama nedaug. Dažniausiai – pabrėžiant tariamus privalumus. Tuo tarpu daugelyje ES šalių chloruoti viščiukai jau tapo pasipriešinimo Transatlantinei sutarčiai simboliu, o šis susitarimas, dėl kurio dabar derasi ES ir JAV, dar vadinamas demokratijos išprievartavimu.

15501561061_bf90e5cd03_k

Jei sutartis būtų pasirašyta ir ratifikuota, gali didėti spaudimas valdžios institucijoms privatizuoti viešąsias paslaugas. Ir ne tik Jungtinėje Karalystėje, kurios piliečiai sunerimę, kad vietoj rūpesčio pacientais jų sveikatos apsaugos sistemos prioritetu netaptų korporacijų „teisės“. Tuo tarpu Vengrija labiausiai susirūpinusi, kad nekiltų grėsmė jos Konstitucijoje įtvirtintam principui, jog šalies žemdirbystė turi išlikti laisva nuo GMO. Vengrijos Ombudsmenas Ateities Kartoms būtent apie tokią grėsmę ir paskelbė. Tikėtina, kad šalis sutartį vetuotų.

Vokietijos piliečiai, kurių valstybė Švedijos energetikos koncerno „Vatenfall“ yra paduoti į arbitražinį teismą dėl sprendimo uždaryti dvi atomines elektrines, priešinasi, kad tokiomis pat privilegijomis, kokiomis pagal Energetikos Chartijos sutartį naudojasi švedų kompanija, nepasinaudotų užsienio investuotojai iš JAV. „Vatenfall“ iš Vokietijos reikalauja 3,7 milijardų eurų kompensacijos už prarastą pelną. Logiška, kad Vokietija nenori antrosios Fukušimos katastrofos ir senas, ypač riziką keliančias atomines elektrines uždaro. Pasirašius laisvosios prekybos sutartį su JAV, tokių atvejų, kai iš valstybės, t.y. mokesčių mokėtojų būtų pareikalauta susimokėti už demokratiškai priimtus ir viešąjį interesą atspindinčius sprendimus, Europoje padaugėtų. Mat į sutartį numatoma įtraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą (angl. investor-state dispute settlement, arba ISDS), kuriuo šiuo atveju ir naudojasi „Vatenfall“. Pagal šį mechanizmą, užsienio investuotojai gauna išskirtines teises paduoti valstybę į ofšorinį niekam neatskaitingą arbitražinį teismą, kurio sprendimų apskųsti negalima. Vietinės kompanijos tokios galimybės neturi, taigi šis mechanizmas yra diskriminacinis. Tuo tarpu teigiama, kad jis kaip tik apsaugo vargšus užsienio investuotojus nuo galimos diskriminacijos.

14664553661_e0e117f208_bKorporacijoms dažnai net nereikia paduoti valstybių į arbitražinį teismą, kad jų pelnai būtų apsaugoti. Vien baimės, kad gali tekti atlyginti žalą už „neišpildytus lūkesčius“, dažnai pakanka, kad nebūtų priimami aplinką, visuomenės sveikatą ir gerovę saugantys įstatymai. Lietuva, kaip ir kitos aštuonios Centrinės ir Rytų Europos šalys, su JAV dar 1998-aisiais pasirašė dvišalę sutartį „dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos“. Joje taip pat įtvirtintas investuotojo-valstybės ginčų sprendimo mechanizmas. Mano turimomis žiniomis, JAV įmonės Lietuvos į arbitražinį teismą padavusios nebuvo. Tačiau nežinome, ar dėl to, kad virš galvos kabo šis mechanizmas, Lietuvos vyriausybė nesiryžo priimti visuomenei žalingų sprendimų.

Europos Komisijos konsultacijoje 97 procentai piliečių pasisakė prieš investuotojo-valstybės ginčų sprendimo mechanizmo įtraukimą į laisvosios prekybos sutartį. Komisija iki šiol visuomenės balso neišgirdo, bet sakosi girdinti visuomenės nuogąstavimus dėl aplinkosauginių, maisto saugos ir kitų standartų. Tačiau paanalizavus jos pačios paskelbtus derybinės pozicijos dokumentus tenka pripažinti, kad šie nuogąstavimai pagrįstai išlieka. Lygiai taip pat pagrįsti sutarties šalininkų raminimai, kad tai nieko bendro su sutartimi neturės: draudimą į ES įvežti tuos pačius chloro dioksidu apdorotus viščiukus ES gali panaikinti kaip gestą, padėsiantį paspartinti derybas. Jau dabar galime matyti, kad ES nusileidžia JAV dėl laisvos prekybos: importuoti pieno rūgštimi apdorotą jautieną iš JAV buvo leista dar prieš prasidedant deryboms dėl sutarties.

Europos Sąjungoje tiekiant naujus produktus į rinką remiamasi atsargumo principu, dėl ko daugelis abejotinos kokybės produktų į rinką nepatenka. JAV standartai daugeliu atvejų yra žemesni. ES laisvosios prekybos sutartis JAV pramonės lobistams, jau seniai spaudžiantiems ES nuleisti kartelę ir leisti importuoti pavojingus produktus, yra tarsi įėjimas pro užpakalines duris.

Sutarties šalininkai taip pat visiškai teisūs sakydami, kad sutartyje nebus įrašyta, kad visa Europa turi pradėti leisti importuoti maistą, kurio sudėtyje yra GMO ir to nepažymėti sudėtyje. Bet sutartis gali tam atverti kelią. Vienas iš būdų – įkurti Reguliavimo Tarybą, kuri prižiūrėtų, kad nauji įstatymai būtų kuo palankesni prekybai. Kiek tai palies socialines ir aplinkosaugos sferas, tikėtina, vertinama nebūtų.

Europos pilietinė visuomenė taip pat nepatenkinta, kad sutartis derinama už uždarų durų. EK paviešino tik EK pozicijos tekstus, tačiau kokios pozicijos oficialiai laikosi JAV ir kaip šiuo metu atrodo konsoliduotas derybų tekstas, laikoma atokiai nuo visuomenės akių. Todėl susidaryti pilną vaizdą, kaip mūsų ateitį gali paveikti ši sutartis, yra sunku.

16115304277_ac1d46bf95_kLietuvoje prie europinio aljanso prieš laisvos prekybos sutartį prisijungė Susivienijimas ŽALI.LT, darnaus vystymosi organizacija GYVA.LT, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“. Aljansas, kuris vienija beveik 400 organizacijų iš 26-erių ES šalių, ragina nutraukti derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties su JAV bei neratifikuoti Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo su Kanada. Aljansui aišku, kad tokia sutartis, kokia derinama dabar, kai deramasi ir dėl „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“, kai į sutartį įtraukiamas investuotojo-valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, nieko gero visuomenei neatneštų.

Europos Komisijai nepritarus aljanso inicijuotai Europos Piliečių Iniciatyvai prieš TTIP ir CETA, ji organizuojama savarankiškai, o Europos Komisija už tai atsidūrė Europos Teisingumo teisme. Aljansas, per rekordiškai trumpą laiką įvykdęs oficialius Europos Piliečių Iniciatyvai taikomus reikalavimus, jau surinko virš pusantro milijono parašų Europoje. Parašai naudojami kalbantis su politikais, įskaitant ir Europos Komisiją. Iki spalio planuojama surinkti 2 mln. parašų ir surengti protesto akcijas ES šalių sostinėse. Sunku prognozuoti, kokia bus Europos Teisingumo teismo baigtis, tačiau jau dabar aišku, kad visuomenės pasipriešinimo šiai sutarčiai politikams ignoruoti nepavyks.

Tyrimai rodo, kad kuo daugiau visuomenė žino apie šią sutartį, tuo priešiškiau ji nusiteikusi. Raginu domėtis derybomis, ir savo pilietinę poziciją išreikšti pasirašant peticiją adresu www.stop-ttip.org/pasirasyti.

Laura Gintalaitė,

Savarankiškai organizuojamos Europos Piliečių Iniciatyvos prieš TTIP ir CETA koordinatorė Lietuvoje,

Susivienijimas ŽALI.LT