Pagrindinis > Kampanijos > GMO > Apie mus rašo: „GMO: kova dėl teisės rinktis“

Net jei prieš pirkdami atidžiai nagrinėjate produkto etiketę, gali būti, kad kasdien ant jūsų stalo patenka genetiškai modifikuotų maisto produktų. Mat produkcijos, kurioje GMO neviršija 0,9 proc. ribos, ženklinti neprivaloma. Kaip ir gyvūninių maisto prekių (kiaušinių, mėsos, pieno ir kt.), gautų gyvūnus maitinant genetiškai modifikuotais pašarais. Ar įmanoma lėkštė be GMO? O gal visai nebūtina jų vengti?

Auginti draudžia, parduoti – ne
Nors GMO švenčia palyginti kuklų 17-ą gimtadienį, jų vartojimas žemės ūkyje smarkiai plinta visame pasaulyje. Nevyriausybinės Tarptautinės biotechnologinių priemonių diegimo žemės ūkyje organizacijos duomenimis, 2012 metais genetiškai modifikuotų kultūrų pasėlių plotas 28 pasaulio šalyse sudarė 169 milijonus hektarų.

Tiesa, šiame žemėlapyje kol kas nėra Lietuvos, mat mūsų šalyje genetiškai modifikuotų augalų pasėlių dar nėra, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą.

Dabar prekybos tinkluose galima įsigyti 19 pavadinimų genetiškai modifikuoto augalinio aliejaus, 47 pavadinimų saldumynų, 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurie pagaminti naudojant aliejų iš genetiškai modifikuotų sojų. Visais atvejais, jeigu kulinariniuose gaminiuose buvo vartojami ingredientai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, tai turi būti pažymėta produkto etiketėje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pernai atliko daugiau kaip 8 600 patikrinimų. Jų metu patikrintos 618 negyvūninių ir 431 gyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 2 082 viešojo maitinimo įmonės ir 5 499 prekybos įmonės. Atliekant kontrolę nustatyta tik 11 pažeidimų. Visi jie buvo dėl maisto gamyboje vartojamo aliejaus iš genetiškai modifikuotų sojų, tačiau jo nenurodant ženklinimo dokumentuose.

Dėl genetinės modifikacijos atidžiai tikrinamas ir į Lietuvą importuojamas maistas. Pernai į rinką neleista tiekti per 40 tonų nepaženklintų genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių. Visi sulaikyti produktai – Turkijoje pagaminti saldumynai, kuriuos uždrausta realizuoti Lietuvos rinkoje, jie grąžinti importuotojams perženklinti.

Nėra etiketėje, slypi produkte

Tačiau, kaip sako susivienijimo „Žali LT“ steigėja ir koordinatorė Virginija Vingrienė, dabartinė kontrolė negali visiškai apsaugoti vartotojų nuo GMO. Mat šiuo metu visoje ES rinkoje, taip pat ir Lietuvoje, privaloma ženklinti kaip turinčią genetiškai modifikuotų organizmų tik tą produkciją, kurioje GMO viršija 0,9 proc. ribą.

Visa kita produkcija, neviršijanti leistinos ribos, nėra papildomai ženklinama ir vartotojai negali būti tikri, ar su maistu negauna genetiškai modifikuotų organizmų. Neviršijus leistinos GMO ribos, neženklinamas netgi kūdikių maistas. Koordinatorės teigimu, nerimą kelia ir kitas dalykas: ES, kaip ir Lietuva, nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos vartojant pašarus su GMO.

„Gyvūninė produkcija – pienas, mėsa, kiaušiniai ir kt., gauta gyvulius šeriant genetiškai modifikuotais pašarais, nėra atitinkamai žymima. Taigi dėl šiandieninės ženklinimo sistemos vartotojai neturi galimybės atsisakyti GMO, nesvarbu, ar jų kenksmingumas įrodytas, ar ne“, – mano V. Vingrienė.

Maždaug prieš metus atsiradus reikalavimui sąskaitose-faktūrose nurodyti įvežamus GMO, ūkininkai sužinojo, kad dauguma į Lietuvą patenkančių pašarų turi genetiškai modifikuotų organizmų. Be to, Lietuvoje pagaminti pašarai taip pat turi GM priedų. Nors pašarai su GM priedais tik šiek tiek pigesni, ūkininkai neskuba jų atsisakyti. Taigi jau kuris laikas Lietuvos prekybos centruose gausu kiaušinių, pieno ir mėsos produktų, kurie gaunami šeriant gyvūnus genetiškai modifikuotu pašaru.

Pietūs be GMO

Atsižvelgdami į vartotojų poreikius ir siekdami būti socialiai atsakingi kai kurie Lietuvos restoranai stengiasi pateikti meniu be GMO. Tokį pasižadėjimą šiuo metu yra davę 27 Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklui (LARTA) priklausantys restoranai. Juos klientai gali atpažinti pagal specialius lipdukus ant durų. Prie jau esančiųjų prisijungtų ir daugiau restoranų, tačiau baiminamasi nemažos virtinės įsipareigojimų.

„Nesame sertifikuojanti organizacija ar valstybinė institucija. Savanoriška iniciatyva kviečiame restoranus prisiimti ir laikytis tam tikrų kriterijų, tarp kurių yra ir GMO prevencija. LARTA priklausantis restoranas turi vengti GMO žaliavų, kontroliuoti tiekėjus, prašyti informacijos. Tai atima daug laiko, o iš pirmo žvilgsnio konkrečios apčiuopiamos naudos tarsi ir nėra. Kita vertus, tai tam tikras paskatinimas ūkininkams vartoti pašarus be GMO“, – aiškina LARTA vadovas Artūras Nečejauskas.

Restoranų meniu be GMO tampa maždaug 10–20 proc. brangesnis. Socialiai atsakingi restoranai galbūt nelaimi didelių pelnų, tačiau dėl to nepatiria ir nuostolių.

„Neseniai atlikome tyrimą, per kurį paaiškėjo, jog maždaug dviem trečdaliams Lietuvos restoranų klientų yra svarbu, kad maiste nebūtų GMO. Jie pasisakė ir už tai, kad norėtų turėti teisę pasirinkti vietas, kuriose galėtų valgyti patiekalus, pagamintus be GM ingredientų“, – pastebi A. Nečejauskas.

Kaip visuomenė reaguoja į GMO, šiemet kovo pabaigoje nusprendė išsiaiškinti susivienijimas „Žali LT“. Jie sostinės gyventojams surengė akciją „Paskutinė GMO vakarienė“. Jos metu buvo pristatytas stalas su Lietuvos rinkoje esančiais iš GMO pagamintais produktais. Kaip pastebi akcijos koordinatorė Virginija Vingrienė, vieni tokių vaišių atsisakė, kiti nesibaimindami ragavo. Dažniausiai vaišinosi vyresnio amžiaus žmonės ir teigė, kad GMO jiems jau nebepakenks.

Nesutaria dėl poveikio

Mokslininkai vis dar ginčijasi, ar GMO vartoti saugu, ar jie turi įtakos sveikatai. Vieni griebiasi vis naujų bandymų su žiurkėmis ir visuomenei pristato šokiruojančius jų rezultatus. O kiti visas pajėgas bei pinigus investuoja siekdami juos paneigti. V. Vingrienės teigimu, norint išsiaiškinti tikrąjį poveikį reikia daugiau laiko.

„Nors nėra įrodyta, kad GMO kenkia, bet nėra ir nenuginčijamo ištyrimo, jog tie produktai nedaro jokio poveikio. Blogiau – kai kurie mokslininkai teigia, kad genetiškai modifikuoti produktai yra saugūs, praktiškai tapatūs genetiškai nemodifikuotiems. Vis dėlto taip elgtis nesąžininga. Kadangi jie rinkoje tėra 17 metų ir dar nespėjo pasikeisti nė viena GMO vartojanti karta, nėra žinomas tokių produktų poveikis ateities kartoms“, – svarsto V. Vingrienė. Tačiau, jos teigimu, dalis mokslinių tyrimų nenuginčijamai rodo, kad vartojant GM produktus ne dėl pačios modifikacijos, o dėl didesnių chemikalų kiekių auginant kultūras daugėja alerginių ligų, didėja atsparumas antibiotikams.

„Dauguma šiuo metu rinkoje esančių genetiškai modifikuotų augalų atsparūs herbicidams „Roundup“. Šis herbicidas naikina piktžoles, o pačiai kultūrai poveikio nedaro. Tai žinodami kovai su piktžolėmis ūkininkai nesibaimina jo naudoti daugiau“, – paaiškina susivienijimo „Žali LT“ koordinatorė.

2012 metais Vašingtono universiteto atliktas tyrimas parodė, kad GMO vartojimas didina herbicidų sunaudojimą.

Anaiptol ne labdaringa veikla

GMO šalininkai teigia, kad GM kultūros gali išgelbėti pasaulį nuo bado, nes pasižymi didesniu derlingumu, atsparumu kenkėjams ir geriau pakelia ekstremalias aplinkos sąlygas – sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan. Tačiau šiemet paskelbtoje JAV žemės ūkio ministerijos ataskaitoje pabrėžiama, kad GMO vartojimas nebūtinai padidina derlingumą.

„Šiuo metu pasaulį nuo bado turintys gelbėti GMO daugiausia auginami JAV, kuri tik­rai nebadauja. Priešingai, ji yra persimaitinusi, o didžioji dalis išmetamo maisto dar yra tinkamas vartoti. Be to, rinkoje esantys GM augalai nėra pirmo būtinumo: sojos, kukurūzai, rapsai, medvilnė, cukriniai runkeliai. O Afrikoje, kurioje ir yra didžiausias badas, genetiškai modifikuotus augalus dabar augina vos keturios šalys. Kita vertus, GMO korporacijos yra suinteresuotos pelnu ir neužsiima labdaringa veikla. Pagaliau pasaulio šalys vis dėlto badauja ne dėl maisto trūkumo, o dėl ekonominių, politinių priežasčių“, – pastebi V. Vingrienė.

GMO oponentai siūlo produktus, kurių sudėtyje nėra nė menkiausio pėdsako genetinių modifikacijų, žymėti „be GMO“. Tikimasi, kad tai turėtų apginti vartotojų teises ir paskatinti gamintojus gaminti atsakingiau, o ūkininkus atsisakyti pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų.
Dėl mažo šrifto, sunkiai įskaitomų raidžių ne visada vartotojai perskaito ženklinimo etiketėse pateikiamą informaciją. Siekdama sudaryti sąlygas lengviau atskirti ir tinkamai pasirinkti maisto produktus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iškėlė iniciatyvą, kad prekybininkai maisto produktus, kuriuose yra GMO, atskirtų nuo kitų, pavyzdžiui, juos sudėtų į atskiras lentynas, šaldymo vitrinas ar kt. Jose turėtų būti pažymėta: „Maisto produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.“ Šiai iniciatyvai jau pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija.

Ūkininko patarėjas informacija

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*