Miesto sodai – žalių erdvių papildymas ir prasmingas panaudojimas

Švieži špinatai ką tik iš lysvės, savo rankomis skinti pomidorai, obuoliai, riešutai – tai vertybės, kurių nepatirsime parduotuvėje, kad ir kokia įvairove ji blizgėtų. Jų mes ieškome trumpam nuvažiavę į kaimą – dar prisimenam, ką reiškia palenkti nuo vaisių sunkią šaką, prisiraškyti rasoje sunokusių žirnių, pajusti savo augintos daržovės skonį.

Ir daug kas vis dar nustebtų – visa tai įmanoma ir mieste. Ypač Lietuvoje, kur miestai vis dar turi didelius parkus, neretai tebeprimenančius mišką, kur neretame rajone namai apsupti žalumos, o ne vienas daugiabutis ir iš tikrųjų turi kaimynių, atsitveriančių nedidelius plotelius, kad ką nors pasisodintų…

Dažniausiai tai gėlės ar dekoratyviniai krūmeliai. Tačiau galėtų derėti ir tie patys žirniai (o iš tiesų – vešintys ir derlingi miesto sodai).

Ir juos jau ne pirmą dešimtmetį aižo augantis judėjimas visame pasaulyje: miesto daržininkai (sodininkai), kasmet užauginantys vis daugiau maisto. Dangoraižiais užstatyti vakarietiški miestų centrai prieskonius ir įvairiaspalvius pomidorus subrandina net ant namų stogų. Čia, Vilniuje, mums net nereikia tempti žemių kranais ar liftais – viską galime įgyvendinti parkuose ir sostinės paupiuose bei pamiškėse.

Tiesą sakant, miesto daržai Vilniuje pradėti jau prieš kelerius metus: pirmasis Pilaitėje (prie kultūros centro „Beepart“), antrasis, pats aktyviausias – Antakalnyje (Sapiegų parke). „Vilniaus parkai“ Susivienijimui Žali LT net siūlė simbolinius plotelius Barbakano prieigose ir prie Paupio tvenkinių. Tai ne šiaip sostinės centras, o pats senamiestis, kuriame (ypač kai pavyks labiau apriboti eismą) yra visos sąlygos ūkininkauti, perkuriant ir papildant viešąsias, žaliąsias bendras erdves, įkuriant unikalius veiklos, rekreacijos centrus.

1

Taigi galimybės puikią idėją vystyti yra. Tuo tarpu jos realizavimas, nepaisant kelių aktyvių visuomenės būrelių – stringa. Mūsų organizacija (Susivienijimas Žali LT), miesto daržų klausimu bandanti aktyvinti bendruomenes, susiduria su tokiomis problemomis, kurias išsprendę, pajudėtume šimtąkart greičiau:

  1. Galimybių paskleisti žinią apie iniciatyvą trūkumas. Įskaitant įrankius komunikuoti tiesiogiai su rajono bendruomene.
  2. Žmonių trūkumas – tiek kalbant apie savanorius, tiek bent kelis darbuotojus (kurie galėtų apvažiuoti vietoves, konsultuoti, burti bendruomenes ir fiziškai talkininkauti kiekvieno daržo/sodo darbuose), tiek ir pačiose bendruomenėse daug sunkumų buriant narius (dėl įvairių priežasčių).
  3. Vietų, kuriose leidžiama (at)kurti sodą, trūkumas. Tai galima būtų daryti bent jau kiekviename rajone. Pačių erdvių yra daugybė – trūksta savivaldybės/seniūnijų/parkų administracijų leidimų ir palaikymo.
  4. Kad daržas geriau pavyktų ir bendruomenė noriau rinktųsi, gerai būtų vieta įrankiams (derliui, sodinukams, daigams ir t.t.) pasidėti ar net susirinkti. Patirtis rodo, kad tam geriausiai tinka galimybė įkurti šiltnamį ar mini-kultūros centrą (žr. BeePart patirtį). Ir kitos materialinės priemonės: patys įrankiai, galimybė apsirūpinti sėklomis ir sodinukais, kt. Iš projekto „Veiklus jaunimas“ Žali LT buvo įsigiję įvairių įrankių, tačiau neturint patalpų jie išsibarstė tarp savanorių bei bendruomenių, nors galėtų būti sistemingi skolinami tose vietose, kur labiausiai reikia.

KĄ GALĖTUME PADARYTI (sukūrus bent minimumą sąlygų)

  1. Įkurti bendruomenės daržą ir sodą kiekviename miesto rajone tam tinkamiausioje vietoje (labiausiai nutolusioje nuo taršos šaltinių, prieinamoje bendruomenei, bet su dalinėmis uždarumo priemonėmis)
  2. puoselėti, atkurti jau nusistovėjusias daržininkavimo vietas ir istoriškai susiklosčiusius sodus (nuo reprezentacinio Bernardinų iki tokių apleistų sodelių kaip buvęs vienuolynas už S.Nėries gimnazijos)
  3. Gerai veikiantys miesto sodai derliaus piko metu galėtų parūpinti obuolių ir moliūgų sunkiau gyvenantiems žmonėms (kurie, pvz., per „Maisto banką“ nelabai gauna šviežių daržovių), dalis jų ir patys prisidėtų prie iniciatyvos. Kiekvienais metais galėtume skaičiuoti derliaus augimą bei tikrinti jo sudėtį įvairios taršos požiūriu.
  4. (At)kurti sodą/daržą prie iniciatyvoje norinčių dalyvauti darželių, mokyklų, ligoninių, kurios dažniausiai turi nemažai teritorijos, o neretai – ir kadaise veikusio sodo likučius, tebederančius vaismedžius. Tai ne tik praturtintų jų žaliąsias erdves, bet ir galėtų pasitarnauti kaip papildomas ugdymas bei veikla šių įstaigų auklėtiniams, o ligoninės pacientai turėtų progą greičiau sveikti šviežių pomidorų ir špinatų dėka.
  5. Miesto sodas – tai tobulas papildas miesto parkams, kuriuose davus daugiau laisvės veikti bendruomenei, ši ir pati aktyviau bursis, ir kurdama, dirbdama su viešąja erdve geriau ją pažins, puoselės. O fizinio darbo, duodančio apčiuopiamus (ir paragaujamus) rezultatus, dėka bendruomenės nariai taps sveikesni ir laimingesni;).
  6. Prie projekto galėtų jungtis ne tik ligoninės, bet ir įvairios kavinės ar restoranai, norintys nustebinti lankytojus prie jų akių skinamais prieskoniais ar net leidžiant patiems išsirauti šviežią salotą savo glotnučiui.
  7. Vienas iš mažesnių šios iniciatyvos projektų – interaktyvus žemėlapis, kur kiekviena/s miestietis galėtų žymėti išlikusius ar naujus vaismedžius, ypač viešosiose erdvėse. Kai kuriuos jų galėtume tinkamai prižiūrėti (genėti, skiepyti), kitur – sodinti, bet šiandien svarbiausia ir apginti, kad vaismedžiai, lazdynai ir kt. nebūtų be reikalo naikinami.
  8. Iniciatyva galėtų įtraukti ir privačius daržininkus bei sodininkus, kurie dabar taip pat stokoja bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių. Jie galėtų dalyvauti derliaus šventėse, mainytis sodinukais ir sėklomis, rengti bei prisidėti prie talkų, dalintis pertekliumi akcijoje „Dovanoju“ (kuriai sukurtume specialią akcijos dėžutę, kabinamą ant tvoros, ar pan.) ir t.t.
  9. Kiekvienam miesto sodui/daržui galėtų būti parengtas kūrybiškas, estetiškas kraštovaizdžio projektas, derantis su aplinka ir suderintas su aplinkinės viešosios erdvės projektu/otojais.

OROGOLD-Benefits-of-Urban-Farming

Kitaip tariant, galime pasiekti, kad žaliausius miesto kampus papuoštų įvairiausių vaismedžių žiedai, o stokojančiuose žalumos – ją užaugintume.

Ką galite padaryti jūs?

  • Inicijuokite daržo ar vaismedžių, krūmų sodinimą savo rajone ar net kieme, pasiūlykite vietą. Pasikvieskite mus į pagalbą
  • Prisidėkite prie jau veikiančių ar pradėtų miesto daržų. Talkininkų reikia visada, o dalindamiesi derlių tikrai pajusime, dėl ko dirbom
  • Organizuokite šalia daržų piknikus, fotosesijas ir kitus laisvalaikius. Pakeliui ir palaistysite, o vėliau ir kokį pomidorą ar obuolį prisidursit
  • Prisidėkite prie iniciatyvos planavimo ir plėtros: reikalingi ne tik fiziniai darbai, bet ir organizavimas, kūryba, svaigimas, savanorių ir partnerių paieška.
  • Paremkite iniciatyvą įrankiais, sklaida, daiktais, daigais, sėklomis, lėšomis ar patalpomis – padės kiekviena smulkmena.

Mes savo ruožtu prisidėsiančioms įmonėms, institucijoms, organizacijoms galime suteikti sklaidos kiekviename daržų taške bei renginiuose (sodinimo ir derliaus ėmimo talkų kvietimuose, konkurse “Žalioji palangė” ir t.t.).

Norite prisidėti? Rašykite mums zali.vilnius@gmail.com

arba tiesiai į FB.